Siekdama stiprinti šalies gynybą ir didinti visuomenės įsitraukimą į visuotinę gynybą, Krašto apsaugos ministerija inicijuoja šaukimo į privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) sistemos pakeitimus ir pradeda diskusijas dėl jų. Siūlomas karo prievolės modelio gaires krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė Vyriausybės nariams.
Šaukimo sistemos reforma siekiama stiprinti valstybės ginkluotąją gynybą ir padidinti visuomenės įsitraukimą į visuotinę gynybą. Įgyvendinus reformą būtų užtikrintas efektyvesnis ir kokybiškesnis PPKT karių rengimas ir būtų sudarytos sąlygos padidinti šaukiamųjų skaičių iki 5 000 jaunuolių per metus. Šiuo metu siūlymai dar yra diskutuojami įvairių suinteresuotų šalių ir tobulinami pagal pateiktas pastabas.
„Lietuvos demografinė padėtis, mažėjantis tinkamų tarnauti jaunuolių skaičius ir geopolitinė situacija verčia ieškoti sprendimų, kaip tobulinti esamą karo prievolės tvarką. Tikimės, kad suteikus jaunuoliams daugiau pasirinkimų, kiek ir kaip tarnauti, užtikrinus efektyvesnį ir kokybiškesnį karių rengimą, galėsime sustiprinti šalies ginkluotąsias pajėgas motyvuotais, gerai parengtais kariais“, – sakė A. Anušauskas.
Pagrindiniai siūlomi šaukimo sistemos pertvarkos pakeitimai
Vienas iš svarbiausių siūlomo modelio pakeitimų – PPKT nebūtų atidedama. Pagrindinis karinis parengtumas taptų privalomu ir studentams, siekiant įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį į karinį parengtumą šalies gynybai ir maksimaliai priartėti prie visuotinio šaukimo principų. Visi pagrindinį karinį parengtumą įgiję kariai būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą.
Pagal siūlomą modelį tarnybos atlikimo galimybės būtų skirstomos į grupes. Jų tarnybos trukmė ir sąlygos dar diskutuojamos, bet jomis būtų siekiama pertvarkyti šaukimą kariuomenėje taip, kad privalomoji pradinė karo tarnyba truktų 6 mėnesius, nes tokios trukmės karinio rengimo pakanka suformuoti pagrindinius karių įgūdžius ir gebėjimus tiek individualius, tiek reikalingus veikti padalinio sudėtyje.
Baigę 6 mėn. PPKT, didžiausią motyvaciją ir potencialą užimti vadovaujančias ir kitas svarbias kariuomenei pareigas turintys bei siejantys save su profesine karo tarnyba, kariai tęstų tarnybą iki 9 mėnesių. Patrauklu būtų tai, kad šį 3 mėn. laikotarpį jiems jau būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga. Po šių 3 mėn. pastarieji išeitų į aktyvųjį rezervą, o norintieji turėtų galimybę pasirinkti profesinę karo tarnybą. Kiti 6 mėn. tarnybą atlikę PPKT kariai būtų perkelti į aktyvųjį rezervą ir priskirti tam pačiam vienetui, kuriame atliko tarnybą iki tol.
Siūloma didinti karo prievolininkų, šaukiamų į PPKT amžių (18–30 metų), pirmiausiai šaukiant jaunesnio amžiaus karo prievolininkus. Tai jaunimui galimai suteiktų didesnį aiškumą dėl ateities planavimo. Karo prievolininkams, įgijusiems Lietuvos kariuomenei reikalingas specialybes ir atitinkamą išsilavinimą, PPKT trumpėtų iki 3 mėn., kurių metu būtų įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas. Pasirenkantiems tarnybą savo noru, amžius trumpinamas iki 35 metų, paliekant laiko siekti karjeros profesinėje karo tarnyboje.
Naujame modelyje numatoma ir kitų alternatyvų
Pavyzdžiui, trijų mėnesių šaukimas studijas baigusiems jaunuoliams, kurie būtų įgiję kariuomenei reikalingas specialybes (medikai, inžinieriai, ryšininkai, mechanikai, IT specialistai). Taip pat būtų galimybė trejus metus savaitgaliais tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose, ir taip įgyti pagrindinį karinį parengtumą. Studijuojantiems aukštosiose mokyklose būtų sudaryta alternatyva rinktis Jaunesniųjų karininkų vadų kursus, kuriuos sėkmingai baigę studentai įgytų karinį parengimą ir leitenanto laipsnį.
Tarnyba aktyviajame rezerve būtų pratęsiama iki 15 metų (dabar – 10 metų). Pirmus penkerius metus tarnyba būtų atliekama kariniuose vienetuose, kuriuose jau buvo atlikta PPKT (pirmus 5 m. parengties palaikymas), o vėlesnis rengimas (likusius 10 m.) planuojamas Mokymo ir doktrinos valdybos mokomuosiuose batalionuose (žinių atnaujinimas).
Įgyvendinus pakeitimus, kariniai vienetai per metus galėtų rengti apie 1 800, o Mokymo ir doktrinos valdybos mokomieji vienetai – iki 3 200 aktyviojo rezervo karių. Bendrai, per metus Lietuvos kariuomenė galėtų parengti iki 5 000 aktyviojo rezervo karių.
Siūlomas karo prievolės modelis parengtas remiantis Estijos, Suomijos, Švedijos jaunuolių šaukimo į privalomąją karo tarnybą praktika.
