Vilniaus miesto taryba po svarstymų patvirtino 16,9 proc. didesnį nei pernai sostinės biudžetą, kuriame – 1,205 mlrd. eurų. Daugiausia dėmesio numatyta mokyklų tinklo ir miestiečių poilsiui skirtų viešųjų erdvių plėtrai, investicijoms į viešojo transporto kokybę, naujiems dviračių ir pėsčiųjų takams.
Palyginus su gruodžio mėnesį Tarybai ir miestiečiams svarstyti pateiktu planu, biudžetas paaugo apie 89,4 mln. eurų. Daugiau lėšų nutarta skirti švietimo sričiai – papildomai 43,2 mln. Eur, judumo programai – papildomai 19,3 mln. Eur.
„Nors beveik 17 proc. augimas atrodo solidžiai, tačiau infliacija pernai buvo aukštesnė, tad remdamiesi savo patirtimi, žiniomis ir kūrybiškumu ieškosime būdų, kurie leistų kuo efektyviau panaudoti biudžetą ir užtikrinti dar kokybiškesnę aplinką bei paslaugas. Pagrindiniu prioritetu išlieka švietimas, žaliųjų erdvių kūrimas, miegamųjų rajonų ir pietinio Vilniaus gaivinimas, judumo galimybių plėtra. Savivaldybės įstaigoms su augančiais kaštais padėsime kovoti skirdami papildomą finansavimą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pagal patvirtintą biudžetą, pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sieks 694,2 mln. eurų. Iš valstybės gautos dotacijos sudarys 332 mln. eurų, ES ir kitos finansinės paramos lėšos – 30,4 mln. eurų, skolintos lėšos – 48 mln. eurų, lėšų likučiai – 100,8 mln. eurų.
Švietimas, aplinka ir miesto plėtra
Švietimo sričiai nutarta skirti 581,9 mln. eurų – 15,7 proc. daugiau nei 2022 m. patvirtintame biudžete. Švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimui iš Savivaldybės biudžeto lėšų numatyti papildomi 34,3 mln. eurų. Darbuotojai toliau bus skatinami nemokamais metiniais viešojo transporto bilietais.
Bus tęsiamos investicijos į ugdymo kokybę, mokyklų ir darželių atnaujinimą bei plėtrą. Artimiausi planai – Vilniuje atidaryti 1 naują mokyklą ir 4 darželius.
Jaukios ir žalios aplinkos mieste kūrimui ir plėtrai numatyta 158,9 mln. eurų – net 22 proc. daugiau nei 2022 m. Tarp būsimų projektų – 22 naujos vaikų žaidimo aikštelės, nuotolinių saulės elektrinių įrengimas mokyklų ir Energetikos ir technikos muziejaus reikmės, nauji skverai. Šalia gatvių važiuojamosios dalies ir kitose viešosiose erdvėse šiemet bus pasodinta apie 4000 medžių, 40 tūkst. krūmų, 20 tūkst. vijoklių.
Judumas, socialinė apsauga, sveikata
Labiausiai biudžetas, lyginant su pernai, didės judumo srityje. Patogesniam miestiečių judėjimui skirta 146,4 mln. eurų – net 66,6 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Papildomi 33,7 mln. eurų bus investuojami į viešojo transporto kokybę, taip pat bus tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, vykdomos gatvių rekonstrukcijos.
Socialinei apsaugai biudžetas auga 19 proc., iki 120,7 mln. eurų. Daugiau finansavimo atiteks socialinėms išmokoms, paramai, bus plečiamos socialinės reabilitacijos paslaugos bei socialinių paslaugų tinklas proto, psichikos negalią turintiems žmonėms. Didės investicijos į NVO socialinius projektus.
Sveikatos ir sveikatingumo sričiai patvirtinta 52,5 mln. eurų. Dalis lėšų bus skirtos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės plėtrai, sporto aikštelių prie mokyklų rekonstrukcijai ir įrengimui, Pilaitės baseino, riedučių parko ir dviračių kalnelių kūrimui, moksleivių sveikatos centro rekonstravimui. Kaip ir praėjusiais metais, sutarta dėl 3,5 mln. eurų finansavimo profesionaliems sporto klubams, beveik 0,5 mln. eurų bus skirta antrokų mokymo plaukti programai.
Taip pat bus kompensuojamos viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams bei kitų Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos slaugytojams, slaugytojų padėjėjams ir pagalbiniam personalui, didės savivaldybės pavaldžių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis.
Kultūra
700 metų sukaktį švenčiančio Vilniaus kultūros sektoriui patvirtintas 17,8 mln. eurų biudžetas – tai 12,9 proc. daugiau nei pernai. Bus didinamos dotacijos viešosioms įstaigoms, daugiau skiriama biudžetinių įstaigų darbuotojų užmokesčiui, konkursus laimėjusių projektų finansavimui.
Saugumo ir apsaugos finansavimui patvirtinti 14,4 mln. eurų. Savivaldybės administravimui ir miesto planavimui – 74,1 mln. eurų, ekonominei plėtrai – 9,7 mln. eurų, paskoloms grąžinti – 29,1 mln. eurų.
Kodėl Vilniui palyginti tiek mažai -30,4 mln. ES ir kitos finansinės paramos lėšų !
Iš valstybės gautos dotacijos Vilniaus biudžete sudarys 332 milijonus eurų-kuri Lietuvos savivaldybė gauna tokio dydžio dotaciją iš valstybės?
Taigi Vilnius pagal gyventojų skaičių sudaro beveik 1/3 Lietuvos, Kaunas beveik 3 kartus mažesnis už Vilnių. Taigi reikia lyginti su visos Lietuvos, Kauno ir t.t. skaičiais, tik tada galima ką pamatyti.
Kas dėl RS ir kitų fondų paramos, tai Lietuvai laikotarpiui iki 2027 metų yra skirta virš 4 milijardų. Tai ką byloja, Vilniui esant trečdaliu Lietuvos, tos 30,4 mln. lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad Vilnius šaliai uždirba apie 42-45 % BVP, tai ką čia matomas neproporcingumas jo atžvilgiu rodo?… Ar nėra čia panašumo su prekyba poveikiu…
Taigi rašoma- trečdalį Vilniaus biudžeto- 330 milijonų eurų sudaro valstybės dotacijos,t.y. dotacijos iš visos Lietuvos biudžeto. Ar čia neįžvelgiate panašumo į prekybą poveikiu?