Kaip tėvai gali padėti vaikui siekti profesinių tikslų?

„Tėvai neleidžia man rinktis norimos profesijos“, – karjeros žinovai teigia šį sakinį neretai išgirstantys iš abiturientų.

Vaikams renkantis būsimą specialybę ir studijas, tėvų vaidmuo yra ypač svarbus. Užtikrintai dėl savo sprendimų jaučiasi jaunuoliai, kurių tėvai rodo palaikymą, padeda išsikelti tikslus ir jų siekti.

Tuo metu noras priimti sprendimus už atžalas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Kaip laviruoti tėčiams ir mamoms, kai jų vaikai išgyvena svarbių pasirinkimų metą?

Stiprinti ryšį ir suteikti savarankiškumo

Ne vienam iš tėvų kyla klausimas:

ką galiu padaryti šiandien, kad mano vaiko profesinė ateitis susiklostytų sėkmingai?

Karjeros konsultantė Daiva Šilienė įsitikinusi, kad visų svarbiausia yra stiprinti ryšį, gebėti išklausyti ir girdėti, ką sako sūnus ar duktė.

Dažnas žinovei užduodamas klausimas:

„Kaip susišnekėti su vaiku?“ Anot karjeros konsultantės, recepto nėra, tačiau darbo praktika rodo, kad vienas iš veiksmingiausių būdų sutvirtinti ryšį – drauge leisti laiką.

„Šiandien vis dažniau kalbame apie savanorystę – beje, tai labai puikus įrankis ieškoti savo profesinio kelio. Jei skatinate atžalą savanoriauti, prisijunkite ir patys.

Sukurkite bendrystę, pastebėsite, kaip palengva iš vaiko imsite sulaukti grįžtamojo ryšio“, – pataria D. Šilienė.

Jaunuoliui bus lengviau priimti sprendimus dėl savo ateities, jei artimieji padės stiprinti savarankiškumo jausmą.

Karjeros ir ugdomojo vadovavimo žinovė Asta Blažinskienė pataria dažniau duoti vaikams patiems įgyvendinti kasdienius šeimos projektus ir skatinti prisiimti atsakomybę.

„Gal žadate atostogas ir jums reikia pagalbos? O gal artėja giminaičio gimtadienis? Tegu vaikas būna atsakingas už paties geriausio gimtadienio surengimą.

Kad šventę pavyktų surengti, teks išsiaiškinti, kokio gimtadienio reikia ir ką reiškia pats geriausias gimtadienis.

Per kasdienius projektus jaunuoliai mokosi kelti tikslus ir jų siekti“, – pabrėžiaa A. Blažinskienė ir priduria, kad, įgyvendinus projektą, drauge su vaiku būtina aptarti, kas pasisekė, o kas kitą kartą galėtų būti geriau ir, prireikus, pasiūlyti savo pagalbą.

Keliantys tikslus pasiekia daugiau

Dar vienas daugeliui tėvų svarbus klausimas – kaip sustiprinti vaiko motyvaciją mokytis ir siekti gerų rezultatų?

Anot D. Šilienės, motyvacija stiprėja, kai vaikas siekia išsikeltų asmeninių tikslų.

Nors neretai jauni žmonės mano, kad tikslų neturi, dažniausiai tiesiog nemoka jų įvardyti.

„Neseniai dirbau su visiškai nemotyvuotais jaunuoliais. Daugelio jų norai labai žemiški, pavyzdžiui, įsigyti gerą automobilį ir namą, nors tuo metu jie niekur nedirbo ir nesimokė.

Kai jų paklausiau, o kaip viso to pasieks, šie ilgai pagalvoję atsakė, kad reikia arba baigti mokslus, arba dirbti.

Kai pasiteiravau, per kiek laiko ketina įgyvendinti savo norus, gavau atsakymą:

„Per metus norėčiau įsigyti gerą automobilį, o per trejus – pasistatyti namą.“ Štai ir konkretūs jaunų žmonių tikslai bei motyvacija jų siekti“, – pavyzdį pateikia D. Šilienė.

Svarbu, kad vaikas turėtų ne tik trumpalaikių tikslų, tokių kaip baigti mokyklą ar įstoti į universitetą, bet ir ilgalaikių, nusakančių, kur, kaip ir kokį jis save įsivaizduoja tolimoje ateityje.

A. Blažinskienė teigia, kad priežastis, kodėl jaunuoliams reikalingi ir ilgalaikiai tikslai, puikiai atskleidžia Harvardo universiteto atliktas tyrimas.

Jis parodė, kad tik 3 proc. šio universiteto studentų buvo nusibrėžę ilgalaikius tikslus, likusieji tokių neturėjo.

Po daugelio metų susisiekus su studentais paaiškėjo, kad tie, kas turėjo ilgalaikių siekių, džiaugėsi žymiai didesniais karjeros pasiekimais.

„Akivaizdu, kad šie studentai gebėjo kelti ir trumpalaikius tikslus, nes jie žinojo, ką reikia daryti, kad atsidurtų Harvarde.

O kas laukia po Harvardo? Kodėl jiems buvo svarbu studijuoti šiame universitete? Prie išskirtinio studentų rezultatyvumo prisidėjo jų gebėjimas nusibrėžti tolimus tikslus“, – pastebi žinovė.

Tėvai – skatinantys patarėjai

Kai abiturientas sako neturintis plano, ką veiks baigęs mokyklą, tėvai yra tie žmonės, su kuriais galima ieškoti atsakymų, atvirai diskutuoti ir svarstyti įvairiausias galimybes.

Su vyresniųjų klasių moksleiviais bendraujanti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto priėmimo vadovė Aistė Karoblė pastebi, kad, rinkdamiesi būsimas studijas, geriausiai jaučiasi jaunuoliai, kurių tėvai laikosi „skatinančių patarėjų“ požiūrio.

Tuo metu norintieji už vaiką priimti sprendimus, gali pridaryti žalos.

„Net jei abiturientas pasirinks studijų programą, kurioje jį nori matyti tėvai, tačiau pats nebus į studijas įsigilinęs ir gerai apgalvojęs, ar ta sritis jam tinka, tikėtini keli scenarijai:

po kurio laiko nutrauks studijas;

pabaigs mokslus, tačiau vėliau persikvalifikuos;

dirbs tėvų jam parinktoje srityje, bet nebus laimingas, nes neišpildys savo norų“, – tvirtina A. Karoblė.

Anot žinovės, aptariant profesijos pasirinkimą, suaugusiesiems svarbu ne tik dalintis patarimais, bet ir skatinti jauną žmogų patį aktyviai domėtis studijų programomis ir atlikti bent keletą karjeros testų – jie padės geriau save pažinti ir sąmoningai pasirinkti specialybę.

Būsimą profesiją nurodo pomėgiai

Tėvams, svarstantiems, į kurias profesines sritis atkreipti atžalos dėmesį, svarbu išsiaiškinti, kas sūnui ar dukrai sekasi ir kas patinka.

Motyvacinius studijų pokalbius abiturientams vedanti A. Karoblė įžvelgia tendencijų, kada jaunuolius domina viena ar kita specialybė ir kada jų studijų pasirinkimas būna gerai pasvertas.

Pavyzdžiui, verslo sritis domina moksleivius, kurie turėjo galimybę patys pabūti verslo pasaulyje.

Galbūt jie matė verslą kuriančius artimuosius, gal padėjo jiems arba patys bandė kurti pirmuosius verslus steigdami jaunąsias bendroves.

„Pastebiu, kad rinkodaros sritis patraukia kūrybingus moksleivius, kuriems patinka organizuotumas ir struktūra.

Neretai tai būna abiturientai, vienaip ar kitaip jau susidūrę su renginių, konferencijų ar kitų didesnių sumanymų rengimu ir pabandę dirbti su rinkodaros priemonėmis, pavyzdžiui, skaitmenine reklama ar turinio kūrimu“, – pažymi A. Karoblė.

Moksleiviai, kuriuos traukia politikos sfera, motyvaciniuose stojimo į universitetą laiškuose mini aktyvų įsitraukimą į Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos ar kitų jaunimo organizacijų veiklą.

Dažnai tai būna aktyvūs, veiklūs ir pilietiški jauni žmonės. Tuo metu ekonomika arba finansų sritis domina skaičių ir logikos gerbėjus.

Be to, A. Karoblė atkreipia dėmesį, kad mokinių finansinio raštingumo lygis auga ir vis daugiau abiturientų ieško studijų, kurios leistų gilintis į investavimą ir asmeninių finansų valdymą.

„Šiuo metu daugelio moksleivių akį traukia dar viena sritis – duomenų analitika. Gilintis į duomenis nori mokiniai, kuriems patinka darbas su skaičiais.

Jie mokykloje noriai sprendžia statistinius bei analitinius uždavinius ir draugauja su IT.“

Laikas, kai reikia priimti sprendimus dėl savo ateities, nėra paprastas nei jaunuoliams, nei jų tėvams.

Tačiau kai vyresnieji šeimos nariai stengiasi kurti ryšį, rodo palaikymą, padeda išsikelti tikslus ir motyvuoja jų siekti, moksleivių profesinis pasirinkimas būna kur kas labiau pasvertas ir užtikrintas.