Ligoniai piktinasi, kad kai kuriose gydymo įstaigose, teikiančiose šeimos medicinos paslaugas, jas pasirinkusių ligonių prašoma mokėti metinį mokestį arba už atskirus apsilankymus pas šeimos gydytoją. Ligonių kasos primena, kad ligoniai turi teisę net ir privačiose gydymo įstaigose šeimos medicinos paslaugas gauti nemokamai ir atsisakyti mokėti papildomai.
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms, norintiems gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas šeimos gydytojo paslaugas keliama vienintelė sąlyga – prisirašyti pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl šeimos medicinos paslaugų sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Rekomenduojama gydymo įstaigą rinktis arčiau namų.
„Iš prisirašiusių PSD apdraustų ligonių už šeimos gydytojo paslaugas jokie mokesčiai negali būti imami nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Taigi koks bebūtų tokios įstaigos teisinis statusas, šie pacientai neturi mokėti ne tik už apsilankymus pas šeimos gydytoją, bet ir jokių metinių ar kitų panašių mokesčių“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.
Taip pat ir prisirašyti gydymo įstaigose apdraustiesiems bemaž nieko nekainuoja – šiuo metu dalyje gydymo įstaigų gali būti imamas 0,29 euro mokestis už dokumentų tvarkymą, o 2,90 euro mokestis taikomas tik tuomet, kai gydymo įstaigą žmogus keičia anksčiau nei po pusmečio.
Gyventojų pateiktais duomenimis, pavyzdžiui, viena gydymo įstaiga iš prisirašiusių ligonių reikalauja sumokėti metinį 300 eurų arba vienkartinį 30 eurų mokestį už apsilankymą. To neturi būti: papildomai nemokėdami prisirašę apdraustieji savo poliklinikoje, klinikoje ar medicinos centre turi gauti ne tik būtinąsias paslaugas, kurių nesuteikus kyla grėsmė žmogus gyvybei ar sveikatai, bet visas tiriamąsias, gydomąsias, profilaktines šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas paslaugas. Jų spektras išties platus – šeimos gydytojai atlieka loginių apžiūrą, skiria reikalingus tyrimus ir procedūras, išrašo vaistus, prireikus siunčia papildomų tyrimų, pas gydytoją specialistą ar į ligoninę.
Ypač svarbi yra ligų profilaktika, todėl be papildomų mokesčių kartą per metus šeimos gydytojai savo pacientams turi suteikti kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujospūdį, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, patikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, moterims skirti ginekologinę apžiūrą, atlikti krūtų apčiuopą ir kt. Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiems pacientams gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, patikrinama rega.
Šeimos gydytojai ar šias paslaugas teikianti gydymo įstaiga tam tikro amžiaus prisirašiusiems ligoniams praneša apie poreikį pasitikrinti pagal gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas.
Žmonės dažnai teiraujasi dėl tyrimų skyrimo, jų skaičiaus ir apmokėjimo. Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad dėl tyrimų ar paslaugų reikalingumo sprendžia šeimos gydytojai, atsižvelgdami į pacientų sveikatos būklę, nusiskundimus, simptomus. Pavyzdžiui, jei šeimos gydytojas, matydamas širdies ligų riziką, skiria atlikti lipidogramą, gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs, ji atliekama nemokamai tiek kartų per metus, kiek reikia.
Iš apdraustų ir gydymo įstaigoje prisirašiusių ligonių gali būti paprašyta susimokėti tik tada, kai žmogus pats pageidauja PSDF lėšomis nekompensuojamų tyrimų ar paslaugų, nori paslaugas gauti greičiau ar renkasi tas paslaugas, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Tačiau net ir prieš teikiant mokamą paslaugą, apdraustas PSD ligonis turi būti supažindinamas su galimybe gauti tokią paslaugą nemokamai.
Šiuo metu sutartis dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo su ligonių kasomis sudariusios 375 gydymo įstaigos, iš jų 126 – viešosios, 249 – privačios.
