Per pastaruosius kelerius metus mirtingumas Lenkijoje pasiekė Antrojo pasaulinio karo metų lygį, o gimstamumas smarkiai sumažėjo.
Šalyje, kurioje gyvena daugiau kaip 38 mln. žmonių, 2021 m. gimė 330 100 kūdikių (mažiausiai nuo 2005 metų), o mirė 486 200 žmonių.
Lenkijos gyventojų skaičius per vienus metus sumažėjo maždaug 156 tūkstančiais. Ankstesniais metais gyventojų skaičius šalyje mažėdavo daugiausia dėl jaunų žmonių emigracijos.
Šalies gyventojų gyvenimo trukmė pradėjo mažėti visų pirma dėl COVID-19 pandemijos.
Pandemija padarė didžiulių nuostolių gyventojų sveikatai ir tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėjo prie didelio mirtingumo. Padažnėjo sąvoka „perteklinė mirtis“.
Didesnis mirtingumas buvo susijęs tiek su COVID-19 susirgimais, tiek su sveikatos apsaugos sistemos perkrovimu arba jos veikimo sutrikimais.
Lenkijoje gyvenimo trukmės mažėjimas buvo pastebėtas jau prieš pandemiją, COVID-19 šią tendenciją sustiprino.
Palyginti su 2019 metais, vyrų gyvenimo trukmė 2021 metais buvo trumpesnė 2,3, o moterų – 2,1 metų.
Lenkijoje, kaip ir kitose šalyse, vyrai gyvena trumpiau už moteris. Šį reiškinį taip pat sustiprino pandemija.
Vyrai pirmaisiais pandemijos metais nukentėjo labiau nei antraisiais. Jų gyvenimo trukmė pirmaisiais sutrumpėjo 1,46 metų, antraisiais – 0,86 metų.
Moterys ir pirmu, ir antru atveju buvo paveiktos vienodai. Jų gyvenimo trukmė sutrumpėjo 1,04 ir 1,03 metų.
Ne visose Lenkijos vietovėse gyvenimo trukmės trumpėjimo tendencija buvo tokia pati.
Vyrų gyvenimo trukmė labiausiai sutrumpėjo Palenkės vaivadijoje (3,6 metų), o mažiausiai (2 metais) Mažosios Lenkijos vaivadijoje.
Moterų gyvenimo trukmė labiausiai sutrumpėjo Liublino ir Pakarpatės vaivadijose (po 2,9 metų), o mažiausiai – Mažojoje Lenkijoje (po 1,7 metų).
Vyrai ilgiausiai (vidutiniškai 73–78 metus) gyvena pietų ir vidurio-vakarų Lenkijoje, trumpiausia (68–70 metų) Seinų bei Suvalkų apskrityse, taip pat vakarinėje ir centrinėje Lenkijos dalyse.
Moterys ilgiausiai gyvena (81,3–83,2 metų) Rytų ir Pietų Lenkijos apskrityse, trumpiausia (77–78,7 metų) vakarinėje ir centrinėje Lenkijos dalyje.
Lietuvoje
Pandemijos poveikis Lietuvos demografijai buvo akivaizdus.
2019 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 71,5 metų, o moterų – 81 metai. 2018 m. buvo atitinkamai – 70,9 ir 80,6 metų.
Pandemija skaudžiai palietė Lietuvos gyventojus, sutrumpėjo vidutinė žmonių gyvenimo trukmė. 2020-aisiais lietuviai gyveno vidutiniškai beveik metais trumpiau.
Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė krito 1,3 metų, moterų – vienais metais. Tai skaudūs rodikliai, nes Lietuvos gyventojų, ypač vyrų, gyvenimo trukmė nuo 2007 metų nuosekliai augo.
Pandemija labiausiai paveikė vyresnius ir net vidutinio amžiaus žmones, dėl jos mirė daugiau vyresnio amžiaus gyventojų.
Mažiau savižudybių
Bendras mirčių skaičius rodo, kad Lietuvoje žmogžudysčių skaičius pandeminiais metais buvo labai panašus kaip 2019 metais, o savižudybių skaičius sumažėjo nuo 658 iki 601. Įdomu, kad gerokai sumažėjo mirčių nuo apsinuodijimo alkoholiu.
Dėl sutrikusių sveikatos priežiūros paslaugų mirė ir koronavirusu nesirgę žmonės. 2020-aisiais Lietuvoje mirė beveik 5 tūkstančiais žmonių daugiau nei 2019-aisiais.
Anksčiau 1 000 gyventojų tekdavo 14 mirusių vyrų ir 13 moterų, dabar šis rodiklis siekia atitinkamai – 16 ir 15.
Per pastaruosius 15 metų, nors ir su nedideliais bangavimais, Lietuvoje nuosekliai mažėjo mirtingumo statistika. Ją nutraukė COVID-19. Pandemija buvo didžiulis smūgis Lietuvos demografinei raidai.
