Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 30 11:00

Politinis strateginis lygmuo

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Volesas (Ben Wallace) teigia, kad Jungtinė Karalystė 2023 m. Ukrainai skirs 2,3 mlrd. svarų paramą, pridurdamas, kad dalis šios sumos bus nekarinė ir humanitarinė parama.

Italijos ministrė pirmininkė Džordžija Meloni (Giorgia Meloni) sako tikinti, kad Rusija supras „didžiulę klaidą“, kurią padarė įsiverždama į Ukrainą, ir kad Roma padės Kijevui kovoti.

„Mes ginsime Ukrainos tarptautines teises, suverenitetą ir laisvę“, – skambiai pareiškė Dž. Meloni žurnalistams tradicinėje premjerės spaudos konferencijoje metų pabaigoje.

Vietoj tuščių kalbų Italija verčiau apmokytų ukrainiečius valdyti naikintuvus F-35.

Rusijos invazija į Ukrainą baigsis kariniu pralaimėjimu dėl Vakarų paramos Kijevui, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habekas (Robert Habeck).

„Aš esu už tai, kad Vokietija kartu su sąjungininkais paremtų Ukrainą taip, kad ji galėtų laimėti šį karą“, – sakė Habeckas.

„Paremtų“ – tariamoji nuosaka, reiškianti, jog reikiamos paramos nėra ir ji atsiras esant tik tam tikromis sąlygomis. Greičiausiai ta sąlyga yra „Abramsų“ atplaukimas per Atlantą.

Atsakydamas į 60 JAV dolerių už barelį kainos ribojimą rusiškai naftai, Putleris antradienį pasirašė dekretą, kuriuo nuo vasario 1 d. penkis mėnesius draudžiama tiekti žalią naftą ir naftos produktus valstybėms, kurios laikosi kainos ribojimo.

Tai reiškia, kad pajamos, kurias Rusija gauna už naftą, dar labiau mažės.

Rusijos užsienio teroro ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Volodymyro Zelenskio siūlymas išvesti rusų armiją iš Donbaso, Krymo, Zaporožės ir Chersono sričių, kurios esą priklauso Rusijai yra nerealus.

Noras, kad Rusija sumokėtų kompensacijas, kad ji taptų „kalta prieš tarptautinius teismus“, pasak Lavrovo – neįgyvendinamas. „Mes su niekuo nesikalbėsime tokiomis sąlygomis“, – vogravo Lavrovas.

Lavrovo nagų karpytoja Zacharova kaltę dėl Zelenskio nenoro derėtis suvertė anglosaksams, kurie „suinteresuoti karo veiksmų tęsimu“. Esą „Kijevo pasiūlytas taikos planas – tai dar viena Vašingtono PR kampanija“.

M. Zacharova taip pat teigia, kad Kijevo planas surengti aukščiausiojo lygio taikos susitikimą tik tuo atveju, jei Rusija visiškai kapituliuos, „sako, kad jie pradeda signalizuoti, jog nebeturi jėgų“.

Kremliaus pozicija, išsakoma Lavrovo ir Zacharovos burnomis dėl Ukrainos raginimo pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos yra jautri režimui vieta.

Putlerio skudurėlis kojoms valyti Lavrovas, reaguodamas į tokius siūlymus suskubo pranešti, kad jie neturi jokio pagrindo nei tarptautinėje teisėje, nei realybėje. Esą tokie siūlymai primena grožinės literatūros kūrinį, nesusijusį su diplomatija.

Sergejus Lavrovas ne kartą yra sakęs, kad atimti iš Rusijos narystės JT Saugumo Taryboje neįmanoma. JAV patvirtino, jog Rusija negali būti išmesta iš JT Saugumo Tarybos. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karin Žan-Pjer (Karine Jean-Pierre) tai viešai pareiškė gruodžio 15 d. spaudos konferencijoje.

Kaži ar JAV atstovai savo laiku, ypač po 2001 metų rugsėjo 11-osios būtų sutikę sėdėti prie vieno stalo su Osama bin Ladenu ar jo dešiniąja ranka Ajmanu az-Zavachiriu (أيمن الظواهري). Tačiau Ukrainos atveju, teroristų ir masinių žudynių atstovų dalyvavimas, nekalbant apie pačią teroristinę valstybę tarptautinėje organizacijoje, nekvestionuojamas.

Tautų, valstybių skirstymas į pirmarūšes, antrarūšes, trečiarūšes mus veda ne į priekį, o atgal. Tiksliau į praėjusio šimtmečio ketvirto dešimtmečio tamsą. Quis costodiet ipsos custodies?

Operacinis lygmuo

Po naujos Rusijos oro atakos, padaryta žala Ukrainos gamybos įrenginiams ir elektros tinklams. Teigiama, jog tuo pačiu buvo siekiama nustatyti ukrainiečių oro gynybos sistemų buvimo vietą. „Labai galinga masinė ataka, skirta būtent oro gynybos pajėgoms identifikuoti. Labai gaila, kad mūsų piliečiai, siekdami sužinoti svarbiausias naujienas, gali padėti priešui“, – teigia Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. 40 % Kijevo ir 90 % Lvivo gyventojų liko be elektros energijos.

Raketų atakos metu buvo paleistos 85 raketos, iš kurių 54 numuštos. Priešlėktuvinių gynybos sistemų veiksmingumas šį kartą svyravo nuo 50 iki 80 procentų, palyginimui „Patriot“ sistemos raketos efektyvumas (pataikymo į taikinį tikimybė) yra apie 70 procentų.

Tuo tarpu Kremlius teigia, jog vakar Rusija numušė dar vieną droną netoli Engelso karinių oro pajėgų bazės. Maskvos skaičiavimais, Ukraina šį mėnesį jau du kartus bandė atakuoti šią karinę bazę.

Mums kyla pagrįstų abejonių dėl bepiločių orlaivių panaudojimo iš Ukrainos teritorijos, galinčių pasiekti taikinius Rusijoje už 600 km (turint galvoje, kad tiesiai jie skristi negali dėl oro gynybos sistemų), tačiau beveik neabejotina, kad jie galėtų būti leidžiami iš netoli nuo Engelso karinės bazės nutolusių tam labai tinkamų vietovių.

Didelis klausimas, kodėl Rusija taip akcentuoja šias tikras ar tariamas atakas dronais.

Viena iš galimų versijų – gąsdinti savo visuomenę, sukelti piliečių pyktį, nukreipiant jį nuo karo ir mobilizacijos bei pateisinti savo rengiamas masines atakas Ukrainos teritorijoje. Kita versija – Rusija bijo pripažinti, kad jos viduje, toli užnugaryje veikia diversinės pačių rusų grupės, kurias apmokė ukrainiečiai.

Tai reikštų, kad partizaninio karo veiksmai vyksta Rusijos teritorijoje ir suteiktų viltį bei motyvaciją karui nepritariantiems Rusijos piliečiams įsitraukti į pogrindį.

Putleris pareiškė, jog Rusija statys keturis naujus balistinėmis raketomis ginkluotus povandeninius laivus, kurie dešimtmečius užtikrins šalies saugumą. Esą naujuose povandeniniuose laivuose ir laivuose su moderniomis navigacijos, ryšių ir sonarų sistemomis bus įrengti didelio tikslumo ginklai ir robotinės sistemos.

Gal ir statys. Bet nepastatys. Putinas tikrai jau nebepastatys.

Minsko žiniasklaida pranešė, kad Baltarusijos oro gynybos pajėgos vakar numušė Ukrainos raketą S-300 virš kaimo netoli Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Nėra jokių įrodymų, kad tai Ukrainos raketa, tačiau Minsko teigimu „vietos gyventojai visiškai neturi dėl ko nerimauti. Deja, tokių dalykų pasitaiko“.

Tonas demonstruoja visišką moralinį baltarusių nenorą eiti žūti kare prieš Ukrainą.

Taktinis lygmuo

Per praėjusią dieną okupantai į Ukrainos teritoriją paleido 85 raketas, surengė 35 oro smūgius ir 63 apšaudymus iš reaktyvinių ugnies sistemų.

Oro ir raketų smūgių pavojus kritinei šalies infrastruktūrai išlieka.

Rusai prie Bachmuto kartoja Pavliko Morozovo taktiką. Skirtumas tas, kad anuomet kūnais buvo užkemšami kulkosvaidžiai, dabar gi, kūnais bandoma atremti ukrainiečių artileriją.

Prasta ekipuote aprūpinti driskiai nesugeba vykdyti artimo mūšio veiksmų, o patyrę nuostolių, paniškai „tepa slides“. Abi pusės tvirtina kontroliuojančios miesto griuvėsius, bet iš tiesų, taip nėra.

Šaltinių ant žemės duomenimis, okupantų propagandos teiginys, kad miestas padalintas į dvi puses, yra visiška nesąmonė.

Taip, taktinė situacija keičiasi kas valandą, abi pusės turi vadovybės įsakymą nesitraukti, tačiau okupantų nuostoliai auga.

Mums regisi, dar kelios dienos, ir jei rusai nesulauks pastiprinimo, matysime chaotišką ginkluotų valkatų likučių bėgimą.

Ukrainiečiai tęsia rusų alinimo miestuose taktiką ir turi pranašumą, nes yra geriau parengti tiek taktiškai, tiek techniškai, tiek psichologiškai.

Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija atliko 12 smūgių į priešo personalo, ginklų, karinės technikos sutelkimo rajonus ir smūgį į priešo priešlėktuvinių raketų komplekso poziciją. Ukrainiečių raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai pataikė į 5 kontrolės punktus, 5 patrankų mėsos sutelkimo vietas ir okupantų amunicijos sandėlį.

Mus pasiekė telefonu filmuota medžiaga apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos numuštą naikintuvą Su-27 danguje virš Saratovo srities. Informacija viešoje erdvėje apie tai, kad neva priešlėktuvinės sistemos operatorius galimai palaikė savo pajėgų lėktuvą Ukrainos dronu kelia šypseną.

Vis dėlto, jei lėktuvas iš tiesų buvo numuštas, kyla labai daug klausimų dėl teroristų „savas – priešas“ sistemos veikimo. Jei ten įsimetė „virusas“, tai būtų labai gera naujametinė žinia.

Komentaras

Maskvos goblinai sakralizuoja, gerbia ir bijo JAV, priskirdami visus Kijevo nuopelnus Vašingtonui. Deja, taip nėra. Leidinys „Washington post“ paskelbė 10 blogiausių Džo Baideno darbų, tarp kurių – dviprasmiški santykiai su Ukraina. Skiltininkas (kolumnistas) Marc A. Thiessen mano, jog Baidenas atidėjo karinės pagalbos Ukrainai teikimą, bijodamas išprovokuoti Vladimirą Putiną.

Po Maskvos puolimo vasario 24 – ąją, jis pasisiūlė padėti pabėgti prezidentui Volodymyru Zelenskiui, į ką Ukrainos vadovas garsiai atsakė: „Man nereikia taksi, man reikia šaudmenų“.

Esą Baidenas neleido Lenkijai perduoti Kijevui sovietų gamybos naikintuvų MiG-29, baimindamasis, kad didesnė JAV parama gali sukelti „trečiąjį pasaulinį karą“. Tai paskatino Zelenskį paklausti: „Kokia yra NATO pozicija? Ar ją valdo Rusija?“

„J. Baidenas daugiau nei devynis mėnesius laukė, kol Ukrainai bus suteikta tik viena priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“, todėl V. Putinas galėjo sunaikinti mokyklas, namus, ligonines ir svarbią infrastruktūrą“.

Thiessen mano, jog Baideno sutikimas duoti visus Ukrainai reikalingus ginklus, tačiau vilkinimas tai daryti ilgina konfliktą, dėl to žūsta tūkstančiai civilių gyventojų, o Putino pralaimėjimas atidedamas.

Mielieji, tai tik viena nuomonių. Ji teisinga iš dalies, nes mūsų matymu, Vakarai iš tiesų vilkina konfliktą, siekdami nualinti ir Rusiją, ir – turime jums tai pasakyti – Ukrainą. Galimai manoma, jog nieko nepešusios, nieko nelaimėjusios, abi pusės bus priverstos sėsti prie derybų stalo.

Visai nesvarbu, ar išvadavus Krymą, ar jam esant Rusijos sudėtyje. Vakarai tiesiog siekia nutraukti aktyvius karinius veiksmus ir beprasmes žudynes, tačiau neišprovokuodami katastrofos.

Ir šis scenarijus turi esminę spragą, nes jame nėra problemos sprendimo rakto. Ir ateities vizijos. Tai tiek Putino, tiek karo užkonservavimas ateičiai.

Toks procesas, be abejo, reikš dar didesnį karą ateityje, bei neišmoktų Antrojo pasaulinio karo pamokų kartojimą.

Visomis išgalėmis dirbame, siekdami paaiškinti tai Vakarams, tačiau mūsų balsas – kol kas – per silpnas ir negirdimas.

Grįžtant prie kaltinimų Baidenui, galime pridurti, kad JAV negali suteikti visų norimų ginklų ukrainiečiams, nes jie, deja, dar negali jais teisingai kariauti. Kalbame apie įvairių pajėgumų sąveiką ir efektyvų jų panaudojimą.

Taip pat turime suvokti, jog JAV šiuo metu sprendžia ne tik Rusijos – Ukrainos karo, bet ir Kinijos – Taivano konflikto reikalus; taip pat energetines ir maisto krizes bei kitas geopolitines problemas.

Mes, be abejo norime, kad JAV suteiktų Ukrainai ilgojo nuotolio ATACMS raketas artilerijai, ir kad ukrainiečiai jomis išdaužytų driskius iš Ukrainos bei atakuotų karines bazes Rusijoje. Mes labai mielai padėtume tai padaryti.

Tačiau Vakarai šiame etape nepasirengę spręsti Rusijos problemos, o ją spręsti vis tiek anksčiau ar vėliau teks. Tiesiog nėra kitos išeities. Tik šiam įsisąmoninimui reikia laiko ir, deja, dar daugiau kraujo. NATO valstybių tiesioginis įsitraukimas į šį karą yra neišvengiamas.

Tą sakėme vasario 25 – osios rytą, tą kartojome daug kartų po to. Ir Vakarai lėtais žingsniais juda link lūžio.

Nuotrauka: J. Baideno administracija svarsto galimybę siųsti į Ukrainą „Bradley“ kovos mašinas į Ukrainą. „Bradley“dar labiau padidintų ukrainiečių sausumos pajėgumus.

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų).

Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T., Sauliui G. ir Lietuvos aludarių gildijai bei UAB „Vilkeda“. 2022 10 01–12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis.

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624