Gruodžio 22 d. baigėsi nuo š. m. gruodžio 5 d. prasidėjęs Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streikas baigėsi streikuojančių vairuotojų pergale.
Streiką surengusi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga, vadovaujama Algirdo Markevičiaus sudarė naują kolektyvinę sutartį, kurioje bus užtikrintos deramos darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos.
Beveik dvejus metus, nepaisant daugybės raštiškų profesinės sąjungos prašymų, piketų ir demonstracijų prie Vilniaus savivaldybės, demonstratyvaus miegojimo prie įmonės direktoriaus kabineto ir priešais sostinės savivaldybės pastatą, šios Vilniaus savivaldybės įmonės vadovybė ir ją remianti Vilniaus valdžia atsisakydavo bendrauti su savo darbuotojų atstovais ir atmesdavo pasiūlymus sudaryti naują kolektyvinę sutartį.
Praėjusi visas Lietuvos Darbo kodekse numatytas streiko paskelbimo procedūras ir beveik dvejų metų teismų maratoną profesinė sąjungą įgijo teisę streikuoti.
Tačiau dėl Rusijos agresijos Ukrainoje įvedus Lietuvoje Nepaprastąją padėtį streikai viešajame transporte buvo uždrausti.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pateikė įstatymo pataisas keisti Nepaprastosios padėties apribojimus streikuoti ir pateikė šį klausimą svarstyti Trišalėje taryboje.
Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas taip pat pateikė savo įstatymo pataisas, kurios palengvintų streikų skelbimą Nepaprastosios padėties metu.
2022 m. rugsėjį Seimui apribojus Nepaprastosios padėties veikimą tik pasienio zonoje, atsirado galimybė skelbti streiką Vilniuje.
Todėl spalio pradžioje įmonės vadovybei eilinį kartą atmetus pasiūlymą sudaryti naują kolektyvinę sutartį, kuri neblogintų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygų, didžiausia įmonėje veikianti profesinė sąjunga UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga, vadovaujama Algirdo Markevičiaus paskelbė pradedanti streiką.
Tačiau paskutinę akimirką įsikišus Vilniaus savivaldybės administracijos direktorei Linai Koryznienei sostinės savivaldybė skyrė papildomas lėšas vairuotojų atlyginimams didinti, buvo grąžintas pasibaigusios kolektyvinės sutarties galiojimas ir sutarta iki 2023 m. sausio 1 d. dienos derėtis dėl naujos sutarties sudarymo.
Tačiau lapkričio 14 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Darius Aleknavičius vienašališkai ir nepaaiškinęs savo sprendimo nutraukė streiko sustabdymo protokolo susitarimus, taip panaikindamas kolektyvinės sutarties galiojimą bei bandydamas įvesti „taškų“ sistemą, kuri leistų vadovams, vadovaujantis savo subjektyviais vertinimais kiekvieną mėnesį nustatyti skirtingą atlyginimą kiekvienam darbuotojui.
Todėl profesinei sąjungai liko tik vienas būdas ginti savo narių teises – streikas, kuris prasidėjo gruodžio 5 d.
Streiką sunkino tai, kad Lietuvos teismai leido streikuoti su sąlyga, kad būtų užtikrintas pusės transporto paslaugų tiekimas kiekviename maršrute, todėl ne visi darbuotojai galėjo streikuoti.
Įmonės vadovybė pastebėjusi, kad kai kuriuose maršrutuose streikuoja daugiau nei pusė vairuotojų kreipėsi į teismą, todėl profesinė sąjunga turėjo įkalbinėti dalį streikuoti norinčių darbuotojų grįžti į darbą.
Be to, įmonė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Vilniuje teikia 75 proc. visų viešojo transporto paslaugų, o likusius 25 proc. dvi privačios transporto įmonės, todėl panašu, kad sostinės savivaldybės valdžia tikėjosi, jog transporto trikdžiai nebus dideli.
Tikėtaisi, kad vilniečiai su jais susitaikys ir neprotestuos prieš savivaldybės savivalę, o streikuojantys vairuotojai negaudami pajamų nutrauks streiką, tuo labiau, kad streike nedalyvaujantiems vairuotojams įmonė streiko metu mokėdavo papildomą 30 proc. atlyginimo dydžio priedą.
Vis tik, šie lūkesčiai neišsipildė.
Streikuojanti profesinė sąjunga buvo sukaupusi pakankamą streikų fondą ir iš jo apmokėdavo streikuojantiems darbuotojams.
Apklausos parodė, kad nepaisant sostinės mero Remigijaus Šimašiaus ir įmonės direktoriaus D. Aleknavičiaus bandymų suversti kaltę dėl kilusios streiko vairuotojams dauguma vilniečių palaikė streikuojančius vairuotojus ir socialiniuose tinkluose pradėjo reikšti nepasitenkinimą savivaldybės veiksmais, kurie sutrikdė eismą Vilniuje ir jų įprastą gyvenimo ritmą.
Lietuvos sostinės mero R. Šimašiaus nepagarba europiniam socialiniam dialogui sukėlė tarptautinį skandalą ir padarė didelę žalą geram Lietuvos įvaizdžiui, kai jis neatsakė į Europos transporto profesinių sąjungų federacijos generalinės sekretorės Livios Sper prašymą susitikti ir su Vilniaus meru aptarti streikuojančių vairuotojų klausimus.
Jai atvykus pas merą ji nebuvo priimta, nors tomis dienomis ji šiuos klausimus svarstė susitikimuose Lietuvos susisiekimo ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijose.
Dabar dėl europinio socialinio dialogo principų pažeidimų Lietuvoje Europos profesinės sąjungos rengia dokumentus ES institucijoms, kad būtų apsvarstyti Lietuvos veiksmai streiko metu, kai darbuotojų teisės į socialinį dialogą ir streiką buvo varžomos.
2022 m. gruodžio 12 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Vilniaus merą ir sostinės tarybą ragindama atstatydinti streiką sukėlusį įmonės direktorių D. Aleknavičių.
Tačiau atsakymas nebuvo gautas ir liko neatsakytas klausimas kodėl lapkričio 14 d. jam pavaldus savivaldybės įmonės direktorius vienašališkai, atsisakydamas paaiškinti savo sprendimą nutraukė susitarimą derėtis su profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties iki 2023 m. sausio 1 d., o derėjosi dėl jos jau streiko sąlygomis, sudarydamas nepatogumus visiems vilniečiams ir trikdydamas sklandų Lietuvos sostinės darbą.
Vilniaus tarybos opozicinės partijos parėmė tarybos nario Artūro Zuoko pasiūlymą už nesugebėjimą bendrauti su darbuotojais ir transporto paslaugų sutrikdymą vilniečiams atšaukti „UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktorių D. Aleknavičių ir šios įmonės valdybą.
Tačiau valdančios Laisvės partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ frakcijų balsais šis klausimas buvo nukeltas į sausio mėnesio posėdį.
Vilniaus meras R. Šimašius šiame posėdyje net pareiškė, kad streikuojančių vairuotojų reikalavimai yra nenaudingi miestui ir todėl negali būti priimti.
R. Šimašius bandė klaidinti vilniečius paskelbdamas savo veidaknygės (facebook) paskyroje, kad profesinė sąjunga derybose kelia vis naujus reikalavimus, nors tie reikalavimai jau buvo seniai paskelbti net sostinės savivaldybės tinklalapyje.
Streiko metu prasidėjusiose derybose darbdavio atstovai po derybinių susitikimų viešoje erdvėje neteisingai kaltindavo profesinės sąjungos atstovus nenoru susitarti t. y. nusileisti darbdavio planams pabloginti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Kai profesinė sąjunga pasiūlė derėtis viešai, transliuojant derybas internete kaip tai yra įprasta Seime, darbdavio atstovai šį pasiūlymą kategoriškai atmetė.
Tačiau toks savivaldybės nenoras derėtis ir spręsti vairuotojų klausimus galiausiai atkreipė ir Lietuvos Vyriausybės dėmesį. Todėl derybose pradėjo dalyvauti Vyriausybės atstovas Socialinių reikalų viceministras Vytautas Šilinskas ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė.
Seimo Demokratų frakcija pakvietė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkę K. Krupavičienę ir streikuojančių vairuotojų atstovus aptarti kokių veiksmų reikia imtis padėti išspręsti streiką sukėlusias problemas.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, palaikydama streikuojančius vairuotojus, surengė du piketus prie Vilniaus savivaldybės ir tris Vilniaus troleibusų parko.
Nors UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovybė dar prieš streiką skyrė dideles lėšas „komunikacijai“ t. y. žiniasklaidai paveikti, tačiau nuslėpti nuo vilniečių skandalingai blogas šios įmonės vairuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, kurios sukėlė streiką, nepavyko.
2022 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuri užkirs kelią įmonės vadovui savivaliauti ir bloginti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Sutarta, kad streiko laikotarpis nebus įskaičiuojamas, apskaičiuojant sveikatingumo priemokos išmokėjimą 2022-23 metais. Papildomos garantijos darbuotojams kolektyvinėje sutartyje, skirta papildomai – 30000 eurų.
Kolektyvinėje sutartyje yra įtraukta atlyginimo apmokėjimo sistema, aiškūs premijų ir priemokų mokėjimo kriterijai, atlyginimų indeksacijos peržiūra kartą į metus, aiškios priemonės, užtikrinančios darbuotojų poilsį ir pertraukas, sugrąžintas priedas už darbo stažą įmonėje bei dar daug kitų naudų darbuotojams.
Komentuodama streiko rezultatus Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė pareiškė: „Laimėtas Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streikas yra visų Lietuvos darbuotojų pergalė. Jis parodė, kad vieningi darbuotojai yra nenugalimi ir gali nugalėti visus sunkumus“.
Ji padėkojo visiems streike dalyvavusiems vairuotojams, kurie nesidavė darbdavio sukiršinami tarpusavyje, suklaidinami eiliniais pažadais apie „aukso kalnus“, atsisakė darbdavio siūlomo 30 proc. priedo už darbą streiko metu ir apgynė savo teisę į orų darbą ir atlyginimą.
„Dėkoju europinių institucijų ir Europos bei Lietuvos profesinių sąjungų atstovams, kurie darė spaudimą Lietuvos valdžioms. Dėkoju tiems Lietuvos politikams, kurie stojo streikuojančių vairuotojų pusėn. Dėkoju žurnalistams, kurie sąžiningai atliko savo pareigą ir objektyviai nušvietė streiką bei vairuotojų problemas. Dėkoju visiems, kurie atėjo palaikyti streikuojančių vairuotojų į protesto mitingus ir piketus ar siuntė streikuojantiems materialinę pagalbą“, – vardijo K. Krupavičienė.
Taip pat ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra toks stiprus profesinės sąjungos lyderis kaip Algirdas Markevičius, kuris labai sunkiomis sąlygomis nepasidavė milžiniškam spaudimui, išvengė įvairiausių teisinių spąstų, nesidavė darbdavių apgaunamas ir atvedė profesinę sąjungą į pergalę.
Pasak K. Krupavičienės tai pavyzdys visiems profesinių sąjungų lyderiams.
Streikas parodė, kad europinis socialinis dialogas Lietuvoje susiduria su dideliu pasipriešinimu. Tik po dvejų metų įvairiausių teisinių procedūrų ir teismų profesinė sąjunga gali gauti teisę streikuoti dvi savaites!
Tai rodo, kad darbdavys gali ilgai savivaliauti ir pažeidinėti darbuotojų teises, žinodamas, kad ,jei streikas ir įvyktų, jis būtų leistas tik po dvejų metų ir tai su visokiausiais apribojimais!
„Lietuvos streikų reglamentavimas beveik nesiskiria nuo nedemokratinės Baltarusijos streikų skelbimo tvarkos. Tai yra Lietuvos gėda! Atėjo laikas liberalizuoti streikus Lietuvoje ir darbuotojams suteikti tokias pačias teises į streiką kokias turi kitų Europos Sąjungos šalių darbuotojai. Šį klausimą mūsų profesinė sąjunga jau kelia europinių institucijų lygmenyje. Tačiau būtų gerai, kad Lietuvos valdžia, o ne europinės institucijos pirmiausia pasirūpintų Lietuvos darbuotojų teisėmis“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
Parengta pagal www.lps.lt pranešimą
Šaunuoliai. Vairuotojų darbas labai atsakingas, jie negali dirbti pavargę, blogai jausdamiesi, prastai ir nereguliariai maitindamiesi.
Dar viena tema: šiandien LRT 10-12 laidoje kalbėta apie eismo srautų stebėseną Vilniuje. Tačiau, kalbėdami apie eismą, kalbėjo tik apie automobilius, o kitus eismo dalyvius, kaip paprastai, ignoravo. Ar tie, kas iš tiesų nori persodinti miestiečius į miesto transportą, galėtų apeiti pėsčiųjų klausimą?
Būtų gerai, kad pėsčiųjų teisių org–ja imtųsi priversti savivaldybę iš tiesų rūpintis pėsčiųjų eismo saugumu ir patogumu.
Dėl eismo reguliavimo Vilniuje
Neras, savivaldybė šūkauja apie judumą, sveiką miestą, apie nuosavų automobilių keitimą į komunalinį transportą, tačiau, kai kalbama apie eismo reguliavimą, kalbama tik apie patogumų sudarymą ratuotiems. O pėstieji nei atidos, nei jų pagarbos nesulaukia. Tai ko stebėtis, kad gyventojai neskuba lipti iš automobilių, jei net iki transporto stotelės nėra saugaus, patogaus, trumpiausio kelio (o buvęs – panaikintas)? − Dar Zuoko laikais pradėta naikinti perėjas gatvėse ir jų sankirtose, tad pėstysis priverstas nueiti geroką gabalą priešinga kryptimi, kol prieina nepanaikintą perėją, o tada tenka atgal grįžti. Taip kelias iki tikslo pailginamas. Taip pat ir neįgalūs, ir silpnaregiai ar aklieji priversti taip kilpinėti, nes Šimašius irgi smarkiai prisidėjo prie perėjų naikinimo, ignoruodamas tų rajonų architektų numatytus pėsčiųjų takų išdėstymus. Ar taip judumą skatina, ar persėdimą į autobusus, paversdamas buvusį logiškai nutiestą taką ėjimu su kliūtimis kilpų keliu?
Ar eismo stebėtojai domėjosi, kaip šviesoforai atsižvelgia į pėsčiųjų reikmes? – Stovi jie, paties įvairiausio amžiaus ir sveikatos būklės, ir Pono Šviesoforo malonės vis nesulaukia. Jų jėgos ir laikas netausojamas net ir tada, kai automobilių nė iš tolo nesimato, nes atėjo tas metas, kai eismas mieste, tame rajone ar gatvėje bent porai valandų nuščiūva. Stovi įvairių negalių turintys; stovi mama, kūdikėliu nešina, ir dar prekių krepšys ant sulenktos rankos pakabintas, o kita ranka kitą vaiką vedasi; stovi skubantys, nes jų „nepastebintys“ šviesoforai jau suėdė daugiau laiko, ir jis jau vėluoja; ir kt. stovi, nes šviesoforas tik ratuotus gerbia. Juk pėstieji „ubagai” jo dėmesio neverti… O daugybę kartų per parą sankryžose besikartojanti „didžiųjų manevrų“ situacija, kai pėstieji nesuvokiamai ilgai gaišinami salelėje viduryje gatvės? Jau mintinai žinome, iš katros sankryžos pusės katros mašinos kur suks ar tiesiai važiuos, bei kad prieš tave esančioje gatvės pusėje dar ilgai nepajudės mašinos, negaus teisės nei sukti, nei tiesiai judėti Bet užsispyręs šviesoforas ir toliau tave laikys įkalintą salelėje. Nes tu − „nelygiavertis“ eismo dalyvis?
Dar vienas dalykas: kai jau kojos nutirpsta stovint prie perėjos tuštutėlėje gatvėje, o pasukęs galvą matai, jog nei prie perėjos tau iš kairės, nei prie sankryžos iš dešinės dar nė vienas automobilis neartėja. Gatvė tuščia, tačiau iš priešingos gatvės pusės į leidimo pereiti gatvę laukiančius pėsčiuosius įraudęs iš pykčio šviesoforas žvelgia. Tu iš naivumo sugalvoji pasinaudoti mygtuko paslauga. Paspaudi, kad šviesoforas susimylėtų, persijungtų, praleistų pėsčiuosius, bet tas ir toliau nereaguoja! Toliau stypso įraudęs, tarsi nieko neįvyko. Minutės eina, tačiau pėstieji nepraleidžiami. O tada jau ir mašinos pasirodo… 🙁 Ir taip jau dešimtmečius. Gal tie mygtukai tik dekoracija ant stulpo? Gal ES, ŽT ar Lygios galimybės jų reikalauja, kad tokie būtų? Bet užmiršta pareikalauti, kad jie dar ir veiktų?
Tai kam vaidinti, jog savivaldybė nori paversti Vilnių sveiku miestu? Iš Putino išmokome skelbti viena, o daryti priešingai?