Šiemet įvyko jau aštuntus metus iš eilės lietuvių rengiamos tarptautinės varžytuvės „Architectural Challange 2022“.
Šių metų tema – dviračių turizmo kompleksas, o geriausiu projektu pripažintas statinys, kurio formą įkvėpė dviračių bruožai – ratai bei žvaigždės ir jų judėjimas ratu.
Modulinių pastatų gamyba užsiimančios bendrovės „Ryterna modul“ rengtose varžytuvėse šiemet dalyvavo 100 dalyvių iš skirtingų pasaulio valstybių, o komisija vertino ne tik sumanymo originalumą, bet ir tvarumo, įgyvendinamumo bei modulinių namų panaudojimo bruožus.
„Šiandien dviračiai tampa vis integralesne mūsų gyvenimo dalimi:
juos naudojame kaip tvarią transporto priemonę, naudojame vasaros kelionėms su šeima ar pasitelkiame sportui.
Pastartuoju metu dviračių sportas apskritai įgauna vis didesnį susidomėjimą, o kai kuriose šalyse tai ne tik laisvalaikio transportas, bet ir pilnavertė gyvenimo būdo dalis (Nyderlandai, Danija).
Taip pat matome, kad dviračių turizmas apskritai garsėja ir auga – žmonės ryžtasi ne tik keliauti dviračiais po savo šalį, bet netgi leidžiasi į užsienio keliones.
Toks dviratininkų bei jų poreikių užtikrinimas ir padiktavo šių metų varžytuvių temą – „Cycling Toursim Complex“.
Pats projektas turi būti ne tik naujoviškas, bet ir atliepti įvairius pačių dviratininkų lūkesčius“, – sako bendrovės „Ryterna modul“ vadovas Arūnas Visockas.
Varžytuvių projektus vertino architektai Donatas Cesiulis, Kęstutis Vaikšnoras, Tomas Skripkiūnas bei „Ryterna modul“ atstovai Andrius Orlovas ir Arūnas Visockas.
Komisiją antrus metus iš eilės papildė ir kviestinis svečias – dr. Ernest Shtepani iš Tiranos Metropoliteno universiteto Albanijoje.
Trys varžytuves laimėję projektai apdovanoti piniginiais prizais, kurių bendra vertė siekė apie 2,5 tūkst. eurų.
„Varžytuvėse dalyvavusių architektų užduotis – sukurti dviratininkams keliautojams skirtą kompleksą trumpam sustojimui ar net nakvynei.
Komplekse turėtų būti dviračių remonto zona, kavinė arba greito maisto restoranas, apgyvendinimo patalpos (nakvynės namai bei privataus tipo kambariai) ir sanitariniai mazgai.
Pats projektas turi būti tinkamas tiek pravažiuojantiems dviratininkams, tiek nakvojantiems nakvynės namų kambariuose.
Taip pat svarbus varžytuvių bruožas – tikras visų projektų įgyvendinamumas bei praktinis aptarimas, kaip pateiktą projektą įgyvendinti“, – teigia bendrovės „Ryterna modul“ atstovas Vainius Gabalis.
Pasak įmonės atstovo, varžytuvių nugalėtojai komisiją stebino ne tik originaliomis idėjomis, bet modulinių pastatų projektų detalumu bei išsamiu pristatymu.
Pastatas, primenantis dviračio mechanizmą
Pirma vieta šių metų varžytuvėse skirta projektui „131313“, kurio autorė – architektė Veronika Zaboreka (Weronika Zaborek) iš Lenkijos.
Projektas ne tik išsiskyrė iki smulkmenų aptartu įgyvendinimo procesu, bet ir išskirtinumu – statinį įkvėpė pati dviračio konstrukcija.
„Norėjau pasiūlyti sprendimą, kuris kuo įdomiau panaudotų modulinius blokus ir būtų tvarios architektūros pavyzdys.
Statinio formą įkvėpė dviračio architektūra ir žiedinis jo dalių judėjimas. Modulinių blokų išdėstymas žiediniame tinkle sukuria įvairių rūšių terasas ir „kišenes“, leidžiančias naudotojams mėgautis supančia gamta.
Taip pat sukuriamos apvalios aikštės, kurios gali būti tiek visiškai privačios, tiek pusiau viešos. Pats kompleksas iškeltas 1 metru virš žemės paviršiaus ant polių pamatų, o tai suteikia privatumo jausmą naudotojams.
Galiausiai, pasitelkus projektui medinius blokus, pats kompleksas palieka mažai anglies dioksido“, – išskiria pirmos vietos laimėtoja V. Zaboreka.
Pasak projektus vertinusio architekto Donato Cesiulio, kuris anksčiau jau kelis kartus pelnė prizinę vietą varžytuvėse „Architectural Challange“, pirmosios vietos laimėtoja išsiskyrė tiek idėja, tiek praktinio įgyvendinimo išsamumu.
„Pirmosios vietos laimėtojos darbe pasiūlyta įdomi pastato struktūra, kurioje moduliai plane išdėstyti ratu, dviejuose, tarpusavyje susisiekiančiuose, apskritimuose.
Tokiu sprendimu dviračių transportas integruojamas į komplekso architektūrą, rengiamas lankytojų judėjimas iš didesnių viešų lauko erdvių į mažesnes privačias vidines erdves.
Pastato struktūra yra ikoniška, ji suformuota iš paprastų, atsikartojančių modulių, kurių sistemingas išdėstymas sukuria kokybiškų viešų ir privačių erdvių gausą.
Taip pat šiame projekte buvo pakankamai detaliai išspręsta didžioji dalis praktinių klausimų, todėl jį galima būtų pradėti įgyvendinti“, – pastebi D. Cesiulis.
Pabrėžiamas tvarumas ir ryšys su gamta
Projektas „Velodromai“, kuriose varžytuvėse skirta antroji vieta, išsiskyrė savo idėja – du pastatai sukurti lyg velodromai, skirti dviračių lenktynėms, tačiau yra pritaikyti ir dviratininkų rekreacijai.
Projekto bendraautoriai – Takumi Goto ir Austėja Judzenytė iš Prancūzijos.
Pasak jų, projektas „Velodromai“ atsirado bandant ištirti iš lenktų modulių sudaryto žiedinio komplekso galimybės, o varžytuvėms pateiktas sprendimas kūrėjams kilo dar projektavimo pradžioje.
Trečiąją vietą varžytuvėse pelnė projektas „110746883“, kurį sukūrė guangongas Vujus (Guanzhong Wu) ir Janzė Vanga (Yanze Wang) iš Kinijos. Jų pasiūlyto projekto centre – skirtingų formų statiniai, kurie nereikalauja išorės resursų.
Pasak autorių, autonomiškas pastato apsirūpinimas energija yra labai svarbus dviračių turizmo srityje, nes šalia dviratininkų poilsio vietų esantys energetiniai įrengimai yra riboti.
Todėl dviračių turizmo kompleksas su energijai gaminti skirtu stogu iš kitų išsiskiria tvariu ir apgalvotu sprendimu.
„Antrosios vietos laimėtojų darbas buvo labai konceptualus, jame mažiau dėmesio skirta smulkmenoms, bet labai stipriai išspręsti tokio komplekso idėjiniai dizaino iššūkiai.
Pastato struktūra pagrįsta velodromo interpretacija:
ratu išdėstyti lenkti moduliai suformuoja uždarą kompleksą su privačiu vidiniu kiemu, kuriame įrengiama važinėjimosi trasa, o jos centre – rekreacinė erdvė su gausiais želdynais.
Trečią vietą užėmusiame darbe pasiūlytos keturios atskiros kompozicinės struktūros, kurios formuojamos išdėstant modulius plane aplink centrines ašis.
Įdomu tai, kad skirtingomis tūrių kompozicijomis identifikuojamos atskiros komplekse projektuojamos funkcijos“, – sako D. Cesiulis.
Galimybė drąsiau atlikti bandymus
Apibendrindamas konkurso idėjas, vienas komisijos narių architektas Tomas Skripkiūnas teigė, kad tokiuose konkursuose labai svarbi stipri bei išgrynintas architektūrinis sumanymas.
„Kaip bebūtų, tai – architektūros varžytuvės, kuriose labai svarbus sumanymo aiškumas ir susitelkimas į pasirinktą temą.
Todėl stipri ir išgryninta architektūrinė idėja tapo vienu svarbesnių faktorių vertinant projektus.
Žvelgiant pragmatiškiau, nugalėtojų darbai pakankamai paprastus pastatų modulius sugebėjo sujungti į kompleksus, įgaunančius architektūrinį patrauklumą ir tam tikrą semantinę prasmę.
Vertinant darbus aktualu pasirodė ir tai, kad šių metų darbai labiau išsiskyrė būtent savo urbanistiniais sprendimais“, – pastebi T. Skripkiūnas.
Anot bendrovės „Ryterna modul“ atstovo V. Gabalio, kasmetine papročiu tapusios varžytuvės yra puiki galimybė architektams išbandyti jėgas kuriant ir pristatant drąsesnių sprendimų reikalaujančius projektus.
„Architektūrinės varžytuvės gali tapti gera terpe, kurioje suteikiamos galimybės drąsiau atlikti bandymus ir pasiūlyti netikėtų sprendimų.
Tuo labiausiai ir pasižymėjo pirmų vietų laimėtojų darbai.
Nors pirmųjų trijų vietų laimėtojams skiriami piniginiai prizai, daug vertės atneša ir galimybė išsigryninti savo projektus, o vėliau – realizuoti arba įvertinti, ko pritrūko arba kam buvo skirta nepakankamai dėmesio ir bandyti vėl kitais metais“, – apibendrina V. Gabalis.
– –
„Ryterna modul“ – modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių bendrovė, kurioje dirba daugiau nei 240 darbuotojų.
2020 metais „Ryterna modul“ gamybiniai plotai padidėjo iki 8500 kv. metrų, o gamybinis pajėgumas nuo 2021 metų – iki 1700 modulių per metus.
Įmonė jau daugiau nei 15 metų savo produkcija prekiauja Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Islandijoje ir kitose šalyse.
