Ketvirtadienis, 26 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Masiniai protestai Kinijoje: politinė krizė

www.alkas.lt
2022-12-02 08:45:14
114
PERŽIŪROS
3
Masiniai protestai Kinijoje: politinė krizė gali tapti neišvengiama | VDU nuotr.

Masiniai protestai Kinijoje: politinė krizė gali tapti neišvengiama | VDU nuotr.

Lapkričio 27 d. Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų.

Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Tačiau pažvelgus į protestuotojų skanduojamus šūkius, tokius kaip:

„Aš čia, nes myliu savo šalį, bet ne savo valdžią“.

Arba:

„Šalin komunistų partiją, šalin Si Dzinpingą“, tampa aišku, jog priežasčių dėl masinių protestų reikia ieškoti kur kas giliau ir neapykanta pastarųjų trijų metų nulinės Covid-19 politikai yra tik ledkalnio viršūnė.

Negalima nuneigti fakto, jog nulinės Covid-19 politikos taikymas gausybei paprastų piliečių buvo pražūtingas ekonomiškai ir gniuždantis psichologiškai.

Šalia to, buvo prarasta daugybė žmonių gyvybių dėl nesuvaldytos padėties ir įvestų griežtų taisyklių.

Imkime kaip pavyzdį pensininkus ir padidintos rizikos grupėms priklausančius asmenis, kurie privalo reguliariai lankytis gydymo įstaigose dėl jų lėtinių ligų (pvz., aukšto kraujo spaudimo ar cukraligės) gydymo.

Tačiau nustačius koronaviruso atvejų, visa bendruomenė turi būti izoliuojama.

Tai reiškia, jog lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, priklausantys toms bendruomenėms, praranda prieigą prie gyvybiškai svarbių vaistų, kas savaime sąlygoja jų būklės blogėjimą.

Net tais atvejais, kai būtinas skubus gydymas (pavyzdžiui, ištikus miokardo infarktui ar sunkiai susižalojus), operacijos neatliekamos, kol gaunamas neigiamas Covid-19 testo rezultatas.

Jau nekalbant apie pavojus gamybos sektoriui, kai priverstinai karantinuojami sveiki darbininkai.

Vis dėlto, pastarųjų dienų pykčio protrūkiai dėl nulinės Covid-19 politikos yra labiau paskutinis lašas taurėje, kurią prieš tai užpildė visai kiti įvykiai, palietę įvairias Kinijos gyventojų socialines grupes.

Vieni jų yra Kinijos krikščionys.

Savo nepasitenkinimą režimu jie gali laikyti nuo 2014–2015 m., kai nuo bažnyčių buvo intensyviai nuiminėjami kryžiai – vien Džedziango provincijoje iki 2015 m. liepos mėnesio užfiksuota daugiau nei 1200 tokių atvejų, o kai kurios bažnyčios visai nugriautos.

Kita grupė – darbininkai.

Masiniai protestai Kinijoje: politinė krizė gali tapti neišvengiama | LRT nuotr.
Masiniai protestai Kinijoje: politinė krizė gali tapti neišvengiama | LRT nuotr.

2015 m. valdžiai nusitaikius į darbo teisės sektorių buvo sulaikyta daugiau nei 200 advokatų ir jų padėjėjų ir tai prisidėjo prie išblėsusio darbininkų tikėjimo komunistine ideologija.

Trečia grupė – demokratinių judėjimų aktyvistai, kurių viltys dėl pokyčių nuslopo kartu su Honkongo įvykiais.

Galiausiai, daugybė technokratų turi priežasčių būti nepatenkinti. Iš jų pusės žvelgiant gali atrodyti, kad jie tapo padėties įkaitais ir aukomis vien dėl to, kad jų viršininkai nepritarė dabartinio partijos vadovo politikai.

Tokio nepritarimo rezultatas – nušalinimas nuo pareigų antikorupcinės kampanijos metu.

Net politiškai apatiški verslininkai vadinamąją „pasiūlos struktūrinę reformą“ mato kaip de facto vyriausybės valstybės valdomų įmonių skatinimą, taigi, ir pačių verslininkų išstūmimą iš rinkos.

Tad panašu, jog Kinijos visuomenę yra persmelkęs labai stiprus neigiamas požiūris į vyriausybę. Tai skatina vystytis kolektyvinį veiksmą, siekiant išreikšti susikaupusį nepasitenkinimą ir pyktį dėl savavališko režimo valdymo.

Anksčiau didesnio masto protestai Kinijoje kildavo dėl darbo ar religinių teisių pažeidimų bei kitų problemų, reikšmingų atskiroms grupėms ir neturinčių galimybės apjungti platesnes piliečių mases ar kelis socialinius sluoksnius.

Tačiau šio lapkričio protestai yra kitokios prigimties. Jie gali sparčiai plisti visoje šalyje, nes nulinė Covid-19 politika yra palietusi beveik kiekvieno paprasto kino kasdienybę.

Metaforiškai kalbant, visuomenė, kurioje įsivyravęs nepasitenkinimas režimui, yra tarsi parako statinė, o kibirkštis jai uždegti yra šalies mastu vykdoma žalinga politika;

kibirkščiai pasiekus statinę, politinė krizė gali tapti neišvengiama.

Tad nors Kinijos komunistų partija jau naudoja priemones (ir santykinai plačiai), tokias kaip ideologinė propaganda, cenzūra ir net „socialinių kreditų sistema“, politinės krizės pavojus vis tiek išlieka.

Kol visuomenę persmelkusios nuoskaudos nėra išnykusios, vos vienas katalizatorius gali lemti piliečių grupių jungimąsi, suformuojant platesnius darinius, kas ilgainiui taptų nacionaline problema ir virstų tikra politine krize.

Galima teigti, kad Kinijoje tam sąlygos jau baigia subręsti.

Vienijantys veiksniai pirmiausia yra bendras nepasitenkinimas nuo 2012 m. prezidento Si Dzinpingo valdymo pradžios įvestomis ir propaguotomis priemonėmis;

antra, neigiamas nulinės Covid-19 politikos vertinimas visuomenėje.

Taigi, pastarųjų dienų protestai turi galimybių tapti politine krize. Drąsu būtų teigti, jog tai yra tikėtina artimu metu.

Galima tikėtis, jog Kinijos saugumo struktūros nuslopins kylančius pilietinius sumanymus, pasinaudojant išvystytu visuomenės sekimo mechanizmu, bet jei tai nebus padaryta greitai, galima laukti sunkiai nuspėjamų siužeto vingių.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro lektorius ir vyr. žinovas dr. Arvydas Kumpis bei VDU Diplomatijos ir tarptautinių santykių programos magistrantas Džiabinis Songas (Jiabin Song)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“
  2. Ką daro išmanusis telefonas jums nežinant: trijų Kinijoje pagamintų 5G mobiliųjų įrenginių tyrimas
  3. Šokio ir teatro katedros dėstytojos Kinijoje pristatė lietuvišką šokį vaikams
  4. Teismas tėvams uždraudė protestuoti prieš LGBT ideologijai palankias pamokas
  5. Prezidentas: kviečiu Europos Sąjungos lyderius įvertinti padėtį Baltarusijoje
  6. Po visiško abortų draudimo Lenkijoje vyksta susidorojimas su protestuojančiaisiais: suimta 14 žmonių
  7. D. Apalianskienė. Ar bus galutinai sužlugdytas Honkongo ekonominis klestėjimas?
  8. Aštuonioliktoji pasipriešinimo diena Baltarusijos diktatoriui (video)
  9. D. Trampas: Kinija turėtų sumokėti 10 trilijonų dolerių už pandemijos žalą
  10. Apie Kremliaus kritikus ir pokyčius Rusijos kultūroje
  11. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 20 14:55
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 23 11:00
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 05 11:00
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 11 11:00

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    Prisiminkit kokios buvo Lietuvos represijos prieš korona netikinčius – ar kas nors protestavo ? Viskas bus greitai užglaistyta – korona Vakarų verslas ir jie Kinijos valdžios nesmerks už represijas prieš korona netikinčiuosius. Nesueitų galai.

    Atsakyti
  2. Nesuprantu says:
    3 metai ago

    Kinijos krikščionių. Nesuprantu, kaip kinietis, susipažinęs su Kinijos kultūros, filosofijos, meno palikimu, galėjo tapti krikščionimi? Tai gal nebuvo susipažinęs, jei jau taip?

    Atsakyti
    • Jiabin Song says:
      3 metai ago

      Sveiki! Krikščionybės padėtis Kinijoje nuo XIX a. yra panaši, kaip ir Lietuvoje XIV amžiuje. Taip, dabar Kinijoje yra milijonai pamaldžių kinų krikščionių.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuva stiprina energetinį bendradarbiavimą su JAV
Energetika

Lietuva stiprina energetinį saugumą bendradarbiaudama su JAV

2026 02 26
Traukiniai
Lietuvoje

„LTG Link“ riedmenų parką papildė jau 6 nauji traukiniai

2026 02 26
Pasienis
Lietuvoje

Stiprinamas bendradarbiavimas saugant išorines valstybių sienas

2026 02 26
Senamiesčio gatvių studija
Lietuvoje

Parengta Kauno senamiesčio gatvių atnaujinimo studija

2026 02 26
Valdovų rūmų muziejaus stendas Vilniaus knygų mugėje
Kultūra

Valdovų rūmų muziejus plečia Lietuvos istorijos ir paveldo pažinimo horizontus

2026 02 26
Lietuvos istorijos institutas
Istorija

Kviečia metų paskaita: prof. R. Baterviko-Pavlikovskio žvilgsnis į Lietuvos istoriją

2026 02 26
Vilniaus knygų mugė
Kultūra

„Alma littera“ ir vaikams, ir suaugusiems Vilniaus knygų mugėje parengė lietuviškų skaitomiausių knygų krepšelį

2026 02 26
Dienos šviesą išvydo didžiausias ir ambicingiausias pastarųjų metų LNM leidinys
Istorija

Nuo panoramos prie detalės: albumas, atveriantis nepastebėtą XIX a. miesto kasdieną

2026 02 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie M. Gaižiūtė. „Žinok savų kalbų“ – odė tarmei
  • Rimgaudas apie Kviečia metų paskaita: prof. R. Baterviko-Pavlikovskio žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  • taiva apie Darbo grupė baigė veiklą – pasirašytas sprendimas ir parengtas LRT įstatymo pakeitimo projektas
  • skt. apie Kviečia metų paskaita: prof. R. Baterviko-Pavlikovskio žvilgsnis į Lietuvos istoriją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva stiprina energetinį saugumą bendradarbiaudama su JAV
  • „LTG Link“ riedmenų parką papildė jau 6 nauji traukiniai
  • Stiprinamas bendradarbiavimas saugant išorines valstybių sienas
  • Parengta Kauno senamiesčio gatvių atnaujinimo studija

Kiti Straipsniai

Valdovų rūmų muziejaus stendas Vilniaus knygų mugėje

Valdovų rūmų muziejus plečia Lietuvos istorijos ir paveldo pažinimo horizontus

2026 02 26
Vilniaus knygų mugė

„Alma littera“ ir vaikams, ir suaugusiems Vilniaus knygų mugėje parengė lietuviškų skaitomiausių knygų krepšelį

2026 02 26
Dienos šviesą išvydo didžiausias ir ambicingiausias pastarųjų metų LNM leidinys

Nuo panoramos prie detalės: albumas, atveriantis nepastebėtą XIX a. miesto kasdieną

2026 02 26
Vilniuje įteikti nacionaliniai kultūros apdovanojimai „Auksiniai Feniksai“

Vilniuje įteikti nacionaliniai kultūros apdovanojimai „Auksiniai Feniksai“

2026 02 26
Pašto ženklas „Grįžtu LT – ten, kur širdis“

Lietuvos paštas pristato ženklą „Grįžtu LT – ten, kur širdis“

2026 02 25
Laukinių paukščių kiaušinių nuotraukų paroda

Išskirtinė „Laukinių paukščių kiaušinių fotografijų paroda“ Vilniuje

2026 02 25
Sorainen

ESTT: tikslas skatinti valstybinės kalbos vartojimą teisėtas, bet priemonės – per griežtos

2026 02 25
Ritė Gernienė, Gražina Pitrėnienė, Valentina Baltuškienė

M. Gaižiūtė. „Žinok savų kalbų“ – odė tarmei

2026 02 25
Kadras iš mokslinės fantastikos dramos „Akimirksniu“ (angl. „In the Blink of an Eye“)

„Akimirksniu“ – nepaprastas A. Stentono mokslinės fantastikos filmas sulaukė nevienareikšmių vertinimų

2026 02 25
Medijų rėmimo fondas

Medijų rėmimo fondas skelbia ekspertų atranką

2026 02 24

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie M. Gaižiūtė. „Žinok savų kalbų“ – odė tarmei
  • Rimgaudas apie Kviečia metų paskaita: prof. R. Baterviko-Pavlikovskio žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  • taiva apie Darbo grupė baigė veiklą – pasirašytas sprendimas ir parengtas LRT įstatymo pakeitimo projektas
  • skt. apie Kviečia metų paskaita: prof. R. Baterviko-Pavlikovskio žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  • +++ apie Darbo grupė baigė veiklą – pasirašytas sprendimas ir parengtas LRT įstatymo pakeitimo projektas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Nuotolinių Ukrainos istorijos pamokų ciklas: nuo Kyjivo Rusios susikūrimo iki Rusijos karo | lrv.lt nuotr.

Istorikai moksleivius supažindins su Ukrainos istorija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai