Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį, antrą kartą – 1988 metų lapkričio 18 dieną.
Šis išskirtinis įvykis įdomus, nes tuo metu nepriklausoma valstybė dar neatkurta, o jos kalba įteisinama kaip valstybinė.
Nemanykime, kad tuometinė Aukščiausioji Taryba šį svarbų žingsnį žengė drąsiai. Iki tol nueitas didžiulis kelias, paremtas žmonių troškimu savo krašte turėti savo kalbą, ją išvaduoti iš rusų kalbos šešėlio.
1990 m. liepos 30 d. įsteigtos Valstybinės kalbos inspekcijos gyvavimas prasidėjo nuo kelių esminių dalykų:
nuolatinių pranešimų visuomenei apie veiklą, įvairių teisės aktų rengimo, tam tikrų institucijų įsteigimo ir bendradarbiavimo su jomis.
Tikslo, kad taisyklinga kalba būtų radijo ir televizijos laidose, siekėme turėdami stiprų visuomenės pritarimą ir palaikymą.
Stengėmės mažinti fotografuotinių knygų, kurios buvo leidžiamos su baisiomis kalbos klaidomis, srautą.
Tuo metu filmai nebuvo verčiami į lietuvių kalbą, dėl to ilgai pykomės su televizijomis.
Kai žinomą serialą „Santa Barbara“ pradėjo rodyti lietuviškai, net iš Latvijos miesto Daugpilio gavome asmenų grupės pasirašytą laišką:
„Ką jūs galvojate, kaip mes žiūrėsime tokį gerą serialą, dubliuotą lietuviškai!“ Prisimenu, kad buvo labai daug pasipiktinusių žmonių skambučių dėl mūsų teisėto elgesio.
Sunku patikėti, kad tuometinė tikrovė buvo tokia:
važiuoji autobusu – bilietą gauni rusų kalba, ateini į polikliniką – asmens kortelė rusų kalba, bet kurioje įstaigoje dokumento blankai ir tekstas rusiški, visos gamyklos savo raštus rengia ir kitems siunčia rusų kalba.
Vyriausybės išprašėme, kad nustatytų tvarką, jog visi dokumentų blankai, spausdinami Lietuvoje, būtų peržiūrėti Kalbos inspekcijos.
Kad suprastume šios padėties sudėtingumą, pasakysiu, jog prie raštų rašymo lietuvių kalba nepereita greitai, nes nebuvo tiek spausdinimo mašinėlių lietuvių kalba (kompiuterių tuo metu dar niekas neturėjo).
Pagal teisės akte nurodytas išimtis Inspekcija privalėjo Šalčininkų, Vilniaus rajonuose, Visagine veikiančioms įmonėms išduoti leidimus iki 1995 m. sausio 1 dienos visą raštvedybą tvarkyti nevalstybine kalba.
Kokia buvo atsakomybė už tai, kad nevykdomi teisės aktai?
Mūsų sumanymu Seime buvo priimti Administracinių teisės nusižengimo kodekso du (vėliau dar penki) straipsniai:
už valstybinės kalbos nevartojimą užrašuose, antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose ir už Kalbos komisijos nutarimų nevykdymą.
Vėliau paprašėme Kalbos komisijos, kad Inspekcijai suteiktų įrankį – patvirtintų bruožus, pagal kuriuos nustatytume, ar knygos, laikraščio, žurnalo, laidos kalba yra taisyklinga.
Tais pačiais metais, Aukščiausiajai Tarybai paskelbus kreipimąsi, vangiai, bet pradėti steigti kalbos tvarkytojų etatai savivaldybėse.
Mums teko važiuoti pas merus, juos įtikinti, kad tokie žinovai svarbūs ir reikia, kad atsirastų visuose rajonuose.
Nuo 1992 m. sausio 2 d. numatyta pereiti prie labai radikalaus darbo – pradėti taikyti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimai tiems, kurie pagal užimamas pareigas privalo ją mokėti.
Suprantama, kad staiga pasikeitus padėčiai norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos atsirado labai daug, įsteigtas Lietuvių kalbos centras, surengti lietuvių kalbos kursai darbo vietose, leidžiamos mokymo priemonės.
Teko labai energingai prašyti Švietimo ir mokslo ministerijos, kad parengtų testus, sudarytų egzaminų komisijas, naują tvarką derintų su visomis reikalingomis institucijomis ir parengtų teisės aktą.
Priimtame Vyriausybės nutarime „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“ nustatyta, kurias pareigas einantys darbuotojai turi išlaikyti egzaminą pagal kategorijas.
Inspekcija sumanė šio teisės akto atsiradimą, rengė visus su egzaminais susijusius darbus, prižiūrėjo visus egzaminus.
Šis sunkus procesas vyko sklandžiai, be įtampos, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių.
Pirmas egzaminas vyko 1993 m. balandžio 7 d. Per 10 metų išegzaminuota 90 tūkstančių kitakalbių.
Negavome nė vieno skundo, kad egzaminas nepagrįstas, sunkus, nepakeliamas ar neišlaikomas.
Tai rodo, kad buvo tinkamai paruošti teisės aktai, gerai pranešta visuomenei, daug bendrauta su tautinių mažumų atstovais.
Autorius yra Inspekcijos viršininko pavaduotojas
Reikia panaikinti antikonstitucines rusiškas mokyklas Lietuvoje(, pagalių pagaliau).
Vadovaujantis konstitucija, Lietuvoje negali būti rusiškų mokyklų.
14 straipsnis
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
– Rusiškų tekstų turi nelikti visose valstybinėse įstaigose, bankuose (ir bankomatuose) ir visose kitose įmonėse.
– Visų tv visos laidos – be ruskių kalbos (ir be rusiškų tekstų).
– Griežtai. _
O,jie rusai,pagal tave, neturetu uzsisiuti ant krutines ir nugaros raudonu zvaigzdziu ir eiti ne saligatviu skirtu zmonems,o kelio pakrasciu
Reikia panaikinti antikonstitucines rusiškas mokyklas Lietuvoje(, pagalių pagaliau).
Vadovaujantis konstitucija, Lietuvoje negali būti rusiškų mokyklų.
14 straipsnis
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
– Rusiškų tekstų turi nelikti visose valstybinėse įstaigose, bankuose (ir bankomatuose) ir visose kitose įmonėse.
– Visų tv visos laidos – be ruskių kalbos (ir be rusiškų tekstų).
– Griežtai. _
„labai radikalaus darbo“ – PAGRINDINIO, ESMINIO, GRIEŽTO
„nepažeidžiant tautinių mažumų teisių“ – ką LR Konstitucija sako apie „tautines mažumas“?
„Šis sunkus procesas“ – VEIKSMAS, EIGA
„kad parengtų testus“ – BANDYMUS
O gal pakalbėkime apie lietuvių kalbą laisvoje ir nepriklausomoje žiniasklaidoje, apie bendrovių pavadinimus, apie filmus rusų kalba be vertimo į lietuvių kalbą per TV, dar apie reklamą, valgyklų (ir ne tik) užrašus gatvėse, renginių pavadinimus, politikuojančiųjų viešus pašnekėjimus, apie tai, kokia inspekcijos nuostata dėl X,Q,W (buvo viešas pareiškimas / prieštaravimas)?
Kiek nubausta? Kas? Kada? Kodėl šiame straipsnyje apie tai nėra?
O kaip naujos mokyklos mokomąja valstybine lietuvių kalba Vilniaus rajone? Jau steigiamos? Tėvams nebereikia kasdien vežioti kelių tūkstančių vaikų į Vilniaus mokyklas?
lietuvių kalbos padėtis Lietuvoje šiandien? Tai svarbiausia! Išklojami trisdešimties metų senumo prisiminimai, bet gyvename čia ir dabar, o ne praeity. Kodėl kyla abejonės dėl šios įstaigos, išlaikomos mokesčių mokėtojų, veiksmingumo ir reikalingumo?
• Nauji pavojai valstybinei kalbai
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/nauji-pavojai-valstybinei-kalbai/
Pastaruoju metu matome, jog vyriausybė ir Seimas kovoja su Tauta taip, tartum jie ten būtų priešo apsupti ir puolami. Tartum jie ne mūsų, o kažkieno kito, ar vien tik savo pačių atstovai būtų.
Nepriklausomybės pradžioje kalba buvo vienas iš pirmųjų Kremliaus taikinių (prieš tai buvo pramonės naikinimas, žudynės, grobimai, visų laikymas baimėje.) Buvo skelbiama, kad kalbą, kaip ir pramonę, litovcams rusai sukūrė ir padovanojo. Arba kad lietuvių k. – tai „nekultūringų kaimiečių kalba”, todėl reikia skubėti jos atsisakyti, ir skubiai „civilizuotis”, tapti „kuljturnais” .
Pri(si)minta daug svarbių darbų. Labai gerai, kad straipsnio autorius D. Smalinskas apie tai parašė.
O kodėl dabartinė lietuvių kalbos situacija nėra tokia, kokios tikėtasi ir laukta? Atsakyti į šį klausimą sunku. Reikėtų daug ką aiškintis, į daug ką gilintis. Kai kurie atsakymai būtų netgi skaudūs, nes ne visi žingsniai buvo pakankamai apgalvoti, ne visur elgtasi iki galo atsakingai, neretai stigo susikalbėjimo, pasitikėjimo, įžvalgumo ir pan. Bet ar kas nors bandė (bando) tuos vykusius (ir tebevykstančius) procesus analizuoti? Ne epizodiškai, o sistemingai, nuosekliai?
Ar bent tiek perskaito moksleiviai?
• 10 seniausių tebevartojamų pasaulio kalbų
– technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/redakcijos_akiratis/S-50258/straipsnis/10-seniausiu-tebevartojamu-pasaulio-kalbu
• Lietuvių kalba pateko į išskirtinį TOP 7 sąrašą: tik nedaugelis pasaulio kalbų gali jai prilygti
– Lietuvių kalba pateko į išskirtinį TOP 7 sąrašą: tik nedaugelis pasaulio kalbų gali jai prilygti
• Lietuvių kalba seniausia indoeuropiečių prokalbė
– studijoms.lt/lietuviu-kalba-seniausia-indoeuropieciu-prokalbe.htm
Kiek mano atmintis siekia – prisiminsiu. Bolševikmečiu , kada su klibančiu dirbtiniu žandikauliu “generalnij sekretar cccp” (brežnev) pralemeno: “socializm pobedil vo vsiex otnošenij” . Audringi “aplodismenti”. Ir , praėjus kažkiek laiko, prasidėjo . Bolševikai – “velko rosi” Rašidovui Uzbekistano I sekret. įkišti popieriuką su prašymu. Kad jau laikas visoje bolševikų valdomoje rasijos imperijoje (su kolonijomis) įvesti privalomą rusų kalbą ir raštvedybą. Iki šiol negaliu suprasti, kodėl Leonid Iljič Brežnev pasakė – dar ne laikas. Kas jį sulaikė. Tačiau mes , vyresnioji karta, matėme , kaip raštvedyba kirilica neskubėdama keitė lietuvišką.
GERBIAMIEJI, LIETUVIŲ KALBA YRA SENIAUSIA ŽEMĖJE KALBA! AR MŪSŲ PROFESŪRA TAI ŽINO?
NE! AR ALKAS TAI ŽINO? NE! KODĖL ALKAS VISIŠKAI NESIDOMI MŪSŲ PROTĖVIO KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS PALIKIMU? O TAS PALIKIMAS – TAI “ILIADA” ir “ODISĖJA!” Ir t,t. ir . t.t.
Matau, kad paklausius anglu kazkokio profesoriaus ,nebelieka LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES,Nes ‘ivykiu skiltyje’ karalius Algirdas zygiavo i Maskva.Ir cia klausimas ,kaip karalius taip nusirito zemyn, kad ne karalystei vadovauja,o tik kunigaikstystei,Ir neteko girdeti apie didziasias karalystes,Taigi DIDZIAJA KUNIGAIKSTYSTE ismainome anglo patarimu i KARALYSTE ir ne jokia didziaja.
„nepažeidžiant tautinių mažumų teisių“
„daug bendrauta su tautinių mažumų atstovais“
Kas Lietuvoje yra tautinės mažumos? Kokios tautos su savo etninėmis teritorijomis įeina į Lietuvos sudėtį?
Ar kitakalbių bei kitataučių piliečių vadinimas tautine mažuma nėra iš komjaunuoliškų laikų paveldėtas apsipersistengimas? Kad būtume „vperedi vsego Jevrozojuza, ura, tovarišči”?