M. Kundrotas. Europos Parlamento rezoliucija persluoksniavo politines stovyklas

Lapkričio 23 d. Europos Parlamentas (EP) triuškinama dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija įvardijama terorizmą remiančia valstybe. Pritarė 494 EP nariai, 58 balsavo prieš, o 44 susilaikė.

Rezoliucijoje pabrėžiama, jog tyčiniai Rusijos pajėgų išpuoliai ir žiaurumai prieš Ukrainos gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams. Todėl europarlamentarai pripažįsta Rusiją valstybe, kuri remia terorizmą ir naudoja teroristines priemones.

Gali kilti klausimas, kodėl Rusija įvardijama tik remiančia terorizmą, o ne teroristine valstybe. Europos Sąjungoje (ES) kol kas nėra teisinio mechanizmo, kuris leistų visą valstybę paskelbti teroristine. Todėl EP ragina ES ir jos valstybes sukurti tokį sąrašą ir į jį įtraukti Rusiją.

Tai leistų Maskvai taikyti tam tikras svarbias sankcijas ir turėtų didelį ribojamąjį poveikį ES santykiams su Rusija. Šiuo metu ES turi su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų sąrašą, ir europarlamentarai ragina į jį įtraukti „Vagnerio grupę“, 141-ą specialų motorizuotą pulką („Kadyrovo karius“) ir kitas Rusijos finansuojamas ginkluotas grupuotes ar įgaliotinius.

EP taip pat ragina ES labiau izoliuoti Rusiją tarptautiniuose santykiuose, susilaikyti nuo renginių Rusijoje organizavimo, riboti Rusijos veiklą tarptautinėse organizacijose.

Taip pat siūloma silpninti diplomatinius santykius su Rusija, sumažinti iki būtino minimumo ES kontaktus su Rusijos pareigūnais ir uždaryti su Rusijos valdžios institucijomis susijusias ir ES veikiančias organizacijas, kurios platina propagandą.

Europarlamentarai ragina ES valstybes nedelsiant priimti 9-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą. Jie taip pat nori, kad ES šalys aktyviai užkirstų kelią, tirtų ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už bet kokį galiojančių sankcijų vengimą.

Jie ragina, kad ES valstybės kartu su Europos Komisija svarstytų galimas priemones prieš šalis, bandančias padėti Rusijai apeiti jau taikomas ribojamąsias priemones.

EP nariai ragina toliau remti nepriklausomą Rusijos karo nusikaltimų tyrimą ir prašo ES valstybes padėti įsteigti specialų tribunolą Rusijos nusikaltimams prieš Ukrainą ištirti.

Rezoliucijas dėl Rusijos paskelbimo teroristine ar terorizmą remiančia valstybe jau yra priėmę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos parlamentai.

Įdomūs vardiniai balsavimo rezultatai. Už rezoliuciją balsavo iš 9 iš 11 Lietuvos atstovų. Tarp jų – ilgą laiką prorusišku įvardytas Valdemaras Tomaševskis (Waldemar Tomaszewski), tuo tarpu valstiečių sąrašu išrinktas Stasys Jakeliūnas, įvardijamas šios partijos kandidatu į Vilniaus merus, susilaikė.

Tiesa, kitas valstiečių atstovas Bronis Ropė balsavo už. Rezoliuciją parėmė ir konservatorių, liberalų, socialdemokratų atstovai, o darbietis Viktoras Uspaskichas nedalyvavo balsavime.

Tarp balsavusių prieš – naujasis Prancūzijos Nacionalinio susivienijimo (buvusio Nacionalinio fronto) vadovas Žordanas Bardelia (Jordan Bardella), Latvijos rusų sąjungos lyderė, vietinė jedinstvininkė Tatjana Ždanoka, Slovakų patriotų partijos pirmininkas Miroslavas Radačovskis (Miroslav Radačovský), Čekijos komunistų atstovė Katežina Konečna (Kateřina Konečná).

Iš Europos liaudies partijos, jungiančios liberaliuosius konservatorius ir krikščionis demokratus už balsavo 148, susilaikė 3. Iš liberalų frakcijos „Atsinaujinimas“ už – 93, susilaikė – 1. Iš socialdemokratų už – 103, prieš – 12, susilaikė – 9. Iš kraštutinės Kairės frakcijos už – 4, prieš – 10, susilaikė – 15.

Iš konservatorių ir reformistų, jungiančių tautinius konservatorius, už – 57, prieš – 1. Iš tautinių radikalų frakcijos „Tapatybė ir demokratija“ už – 23, prieš 26, susilaikė – 6. Iš žaliųjų frakcijos 59 balsavo už, 4 susilaikė. Nepriklausomų deputatų gretose 7 balsavo už, 9 – prieš, 6 susilaikė.

Iš to matyti, jog Rusijos interesams labiausiai atstovaujama kairiųjų ir dešiniųjų radikalų frakcijose, visgi net radikaliojoje dešinėje pakanka Ukrainos rėmėjų, o konservatyviųjų tautininkų gretose jų – absoliuti dauguma. Rusijos balsas EP vis labiau tyla ir lieka tik marginalų balsu.

Svarbu nustatyti, kas iš Lietuvos politikų vis dar palaiko grobikišką Rusijos politiką arba stokoja tvirtos pozicijos. Darbo partijos atstovas vargu, ar galėjo nustebinti.

O štai valstiečių poziciją išgirsti norėtųsi. Ši partija turi pagrindo pretenduoti į patriotinį lietuvių rinkėją, tačiau ką manyti apie tokį kandidatą į sostinės merus, kuris principinio moralinio konflikto atveju laikosi nuostatos, naudingos tiktai Maskvai?

Lauktinas partijos vadovybės ir asmeniškai – jos pirmininko Ramūno Karbauskio sprendimas. S. Jakeliūnas turėtų pasiaiškinti arba būti atšauktas iš partijos kandidatų į bet kokias politines pozicijas.

Labiausiai nustebino V. Tomaševskis. Ne taip seniai vaikščiojęs su koloradine juostele, Rusijos šovinistų pasirinkta atpažinimo ženklu, šiandien jis laikosi vieningai su Lenkijos valdančiaisiais tautininkais, remiančiais Ukrainą ir besipriešinančiais Kremliaus agresijai.

Sunku pasakyti, ar Lietuvos lenkų lyderiui atvėrė akis nuoširdi užuojauta žudomai ir prievartaujamai tautai, ar čia slypi pragmatinis motyvas įtikti Varšuvai, bet abiem atvejais svarstytinas jo išbraukimas iš vatnikų gretų.

Žmonės turi teisę keistis.

Autorius yra politologas