Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo.
Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas.
„Deramas minimalusis darbo užmokestis stiprina paskatas dirbti, padeda išlaikyti vidaus paklausą ir perkamąją galią, mažina darbo užmokesčio skirtumus tarp vyrų ir moterų, apsaugos pajamas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrė M. Navickienė primena, kad nuo kitų metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų.
MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc.
Minimalioji alga
Iki šiol ne visi Europos Sąjungos šalių darbuotojai iš tiesų gauna jiems priklausantį minimalųjį darbo užmokestį.
Dalis jų faktiškai gauna mažesnį nei teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis atlyginimą.
Tai ypač paliečia moteris, jaunus darbuotojus, žemos kvalifikacijos darbuotojus, dirbančius migrantus, žmones su negalia, dirbančius pagal nestandartines sutartis ir kt.
Direktyva nustatoma, kad nustatydamos MMA dydį valstybės narės privalės atsižvelgti į perkamąja galią, bruto darbo užmokestį, darbo užmokesčio augimo tempą, darbo našumą.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia kartu su socialiniais partneriais sukurta ir gerai veikianti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo procedūra.
Lietuva nustatydama MMA dydį taiko 3 iš 4 kriterijų. Nauja yra tai, kad, nustatant minimalųjį atlygį, papildomai reikės atsižvelgti į žmonių perkamąją galią, t. y. pragyvenimo išlaidas.
Šiemet Lietuvoje minimalioji alga nuo 2022 m. pradžios padidėjo net 13,6 proc. ir tai yra vienas didžiausių kilimų Lietuvos istorijoje.
Patvirtinta minimalioji mėnesinė alga šiuo metu siekia 730 Eur ir yra viduryje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
Šiemet didesniu procentu nei Lietuvoje minimalioji alga kilo tik Vengrijoje (22,6 proc.), bet ji siekia vos 542 Eur.
Panašiu procentu kaip Lietuvoje minimalioji alga šiemet pakilo Estijoje, Čekijoje ir Kroatijoje, tačiau pinigine išraiška ji yra 80-110 eurų mažesnė nei mūsų šalyje.
Šiuo metu mažiausia minimalioji mėnesinė alga Europos Sąjungoje yra Bulgarijoje (332 Eur), Latvijoje (500 Eur), Rumunijoje (515 Eur), Vengrijoje (542 Eur).
Kolektyvinės sutartys
Direktyvoje yra nustatyta, kad valstybės kurių kolektyvinių sutarčių aprėptis nesiekia 80 procentų, privalo imtis priemonių skatinančių kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Todėl Lietuva turės ir toliau dėti didesnes pastangas, kad būtų pasirašomos darbuotojų kolektyvinės sutartys. Šiuo metu pagal kolektyvines sutartis dirba ketvirtadalis (apie 310 tūkst.) šalies darbuotojų.
Kolektyvinės sutartys naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams – tai didina socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, galiausiai – deramą minimalųjį darbo užmokestį ir jo mokėjimą.
Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis mūsų šalyje sparčiai didėja: nuo 14,8 proc. 2019 metais, 21,03 proc. – 2020 metais, iki 25 proc. – 2021 metais.
Laiško turinys valstybės tarnams
Citata
“Apie katastrofą
Lietuva – sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje taikos metu. Bemaž, pusė darbininkų išvyko svetur gyventi bei dirbti ir bijo sugrįžti todėl, kad Lietuvoje yra naudojamos mokesčių taisyklės – plėšikiškos. Tai yra akivaizdžiai matoma, paskaičiavus surinkto biudžeto dalį, tenkančią vienam gyventojui (neskaitant ES biudžeto pinigų). Lyginant su Jungtine Karalyste (JK), plėšikiškai surinktas biudžetas Lietuvoje yra perteklinis, bemaž, dviem milijardais eurų. Todėl, Lietuvoje yra galimybė bei gyvybiškai svarbi būtinybė:
1) panaikinti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD);
2) panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausioms maisto prekėms, vaikiškiems drabužiams bei avalynei;
3) panaikinti “sodros įmokų grindis”, taikomas nuo 2018 sausio 1;
4) atsisakyti visokiausių naujų mokesčių prisigalvojimo.
Įspėjimas valstybinių įstaigų tarnautojams
Mokesčių pertvarkymui, finansų ministerija pakvietė susiburti į darbo grupę iš prezidento kanceliarijos, vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų ir kitokių įstaigų. Jei ši darbo grupė nepaisys aukščiau išvardintų visų keturių patarimų, prezidente Gitanai Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, valdančiųjų partijų vadovai ir kiti bendradarbiavusieji būsite apkaltinti įžūliu bei nusikalstamu plėšikavimu ir gyventojų (iš)varymu iš Lietuvos.
Priedai, kad suvokti plėšikišką biudžeto surinkimą Lietuvoje
Numeris 1. Jungtinėje Karalystėje darbininkui:
– tenka į rankas 1432.97€ (iš mažiausios algos dydžio);
– reikia sumokėti 182.45€ mokesčių (nuo mažiausios algos dydžio).
Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkui:
– tenka į rankas 447.23€ iš MMA dydžio;
– tenka sumokėti 159.77€ mokesčių nuo MMA dydžio.
Jei kitaip, Lietuvoje surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje. (…)
(2020 kovo skaičiai)
Numeris 2. Jungtinėje Karalystėje:
– PVM yra 20%;
– PVM = 0 būtiniausioms maisto prekėms (nedarant biznio iš maisto prekybos);
– PVM = 0 vaikiškiems drabužiams, avalynei (nedarant biznio iš tėvų, auginančių vaikus).
Numeris 3 (apibendrinimas). Tai ko nėra JK, Lietuvoje nežmogišku būdu surenkami tokie pertekliniai mokesčiai bei įmokos:
1) 2018 metais, buvo plėšikiškai surinktas PSD iš dirbančių ir net iš nedirbančiųjų – 1264013917€ (duomenų šaltinis – lietuvosfinansai.lt);
2) plėšikiškai surenkamas PVM kai gyventojai perka maistą, kai perka vaikams drabužius bei avalynę;
3) nuo 2018 sausio 1, iš mažesnio nei MMA dydžio plėšikiškai surenkamos padidintos įmokos – taip vadinamosios „sodros įmokų grindys” (lukašenkiškas dykaduonių mokestis), kai reikia mokėti įmokas nuo MMA dydžio net ir tada kai alga mažesnė nei MMA.
Kodėl daromi palyginimai su JK? Todėl, kad daugiausia Lietuvos skurstančiųjų gyventojų pasirinko išgyvenimą toje buvusioje ES karalystėje, palygindami bei svarstydami gyvenimo ir veiklos sąlygas. JK ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
2021 vasaris”