Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas – vienas prasčiausių nuo 2014 metų. Daugiau negu pusė (55 proc.) verslo atstovų mano, kad šalies ekonomika artimiausiu metu taps vis mažiau stabili. Beveik kas antras vadovas mano įmonių pelnus susitrauksiant, atitinkamai planuodami lėtinti investicijas ir priimti mažiau darbuotojų.Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ pastoviai atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimo duomenimis, bendra indekso vertė trečią 2022 m. ketvirtį krito ir pasiekė 0,960 balo iš 2 galimų. Mažesnė už vienetą indekso reikšmė rodo, kad vertindami šalies verslo aplinką investuotojai turi daugiau neigiamų, negu teigiamų lūkesčių. Indekso vertės kritimą asociacija fiksuoja nuo praėjusių metų pabaigos. Neigiamą vertę LIPI įgijo tik antrą kartą nuo 2014 m., kai buvo pradėta reguliariai vykdyti indekso tyrimus.
Prastėja požiūris ir į ekonominę, ir į politinę aplinką
„Niūrią investuotojų nuotaiką lemiančios aplinkybės yra gana aiškios. Tai Rusijos agresijos Ukrainoje sukeltas nestabilumas ir ekonominiai svyravimai, rekordiškai išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos, infliacija ir jos pučiamos veiklos sąnaudos. Investuotojai prasčiau vertina visą dabartinę verslo aplinką, nesitiki ją pagerėsiant artimiausiu metu, taigi pesimistiškiau žvelgia ir į verslo plėtrą. Tai daro poveikį ir požiūriui į Lietuvos ekonomikos perspektyvas: gerokai išaugo verslininkų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis artimiausiu metu blogės“, – komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Tyrimo duomenimis, daugiau negu pusė (55 proc.) investuotojų prognozuoja šalies ekonominę aplinką netolimoje ateityje tapsiant mažiau stabilią. Palyginti su antru šių metų ketvirčiu, taip manančių verslininkų padaugėjo 20 procentinių punktų. Asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas atkreipia dėmesį ir į krentantį investuotojų pasitikėjimą politine aplinka. Daugiau negu penktadalis (22 proc.) užsienio kapitalo įmonių vadovų išreiškė nuomonę, kad politinio stabilumo Lietuvoje šiuo metu trūksta – 10 proc. punktų daugiau negu vasarą.
„Nežinomybė ir kelios vienu metu vykstančios krizės skatina verslo dvejones dėl politinio šalies stabilumo, o kad jo mažės, mano net 4 iš 10 tiriamųjų. Tai – dar viena rimta paskata valstybei šiuo įtemptu metu stiprinti valdžios ir verslo dialogą, vengti bet kokių skubotų ir nepamatuotų sprendimų, kurie investuotojų pasitikėjimą valstybės perspektyvomis dar labiau smukdytų“, – pabrėžia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Mažina pelno ir investicijų planus
Tyrimo dalyvių nuomone, svarbiausi valstybės darbotvarkės prioritetai šiuo metu turėtų būti švietimo reforma, energetikos rinkos sureguliavimas ir viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas. Būtinybė skirti dėmesį energetikai iš svarbiausių prioritetų trejetuko išstūmė iki šiol vieną opiausių talentų migracijos ir darbo jėgos pritraukimo iš užsienio klausimą.
Gerokai kukliau negu iki šiol investuotojai vertina ne tik valstybės, bet ir savo įmonių perspektyvas. Beveik pusė (47 proc.) respondentų numato įmonių pelną mažėsiant. Daugiau negu trečdalis (38 proc.) prognozuoja mažesnes investicijas, panaši dalis teigia įmones priimsiant mažiau naujų darbuotojų. Vis dėlto, darbuotojų atlyginimo mažėjimo nesitikima – priešingai, net 6 iš 10 tiriamųjų mano, kad algos artimiausiu metu toliau augs.
Nepaisant juntamo pesimizmo, tyrimo dalyviai palankiai vertina Lietuvos galimybes pritraukti naujų investicijų: kad šalis yra joms itin atvira, mano 62 proc. įmonių vadovų. Svarbiausiu Lietuvos privalumu įmonių vadovai ir toliau laiko kvalifikuotą darbo jėgą: net 7 iš 10 respondentų mano, kad talentai yra svarbus veiksnys investicijoms išlaikyti. Tuo pat metu tiriamieji pabrėžia juntantys talentų trūkumą Lietuvoje – kad kvalifikuotos darbo jėgos visai ar iš dalies nepakanka, nurodo beveik du trečdaliai (64 proc.) tyrimo dalyvių.
Vyriausybės darbą vertina palankiau
Atliekant LIPI tyrimą, užsienio kapitalo įmonių vadovų buvo paprašyta įvertinti ir šalies valdžios institucijų veiklą. Palyginti su praėjusių metų rezultatais, bendras Vyriausybės darbo vertinimas gerėjo – ministrų kabineto veiklą palankiai vertina 61 proc. apklausos dalyvių. Tuo tarpu požiūris į Parlamento ir Valstybės kontrolės veiklą kiek suprastėjo.
Palankiausiai vertinama išliko Krašto apsaugos ministerija: jos darbą teigiama vertina 72 proc. respondentų. Trečią metų ketvirtį daugiausiai gerėjo investuotojų požiūris į Aplinkos ministerijos veiklą – ją palankiai vertinančių verslininkų padaugėjo 9 proc. punktais. Finansų ministerijos veiklą teigiamai vertina 58 proc. tiriamųjų, požiūris į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbą pagerėjo 5 proc. punktais. Tarp palankiausiai vertinamų institucijų išlieka Užsienio reikalų ministerija – 6 iš 10 apklaustų įmonių vadovų šios ministerijos darbą vertina gerai.
Kas gali investuoti į bepročių valdomą kraštą? Tik neišmanėlis. O, turtingi žmonės nėra kvaili.