Tvarus paveldas: video įžvalgose mokslininkai ir tyrinėtojai apie Lietuvos dvarus

Siekis gyventi tvariai, darnoje su mus supančia aplinka, kuriamas per ryšį su gamta, vis atsakingesniu vartojimu, per paieškas sprendinių, medžiagų, kurias panaudojus galima vėl atiduoti gamtai.

Tvarių sprendimų ieškoma ateityje, tačiau verta atsigręžti ir į praeitį, – netokioje tolimoje istorijoje, laikotarpyje iki pramonės revoliucijos galima atrasti nemaža išmintingos gyvensenos pavyzdžių.

Dvarai taip pat savu laiku buvo tvarios pažangos, technologinių sprendimų, ilgaamžės architektūros vedliai.

Naujuose Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos parengtuose videosiužetuose dvarų ir tvarumo tema savo įžvalgomis dalinasi dr. Dalė Puodžiukienė, dr. Salvijus Kulevičius, asociacijos prezidentas Gintaras Karosas.

Medinės architektūros Lietuvoje išskirtinumas

Lietuvoje ilgą laikotarpį buvo statomi būtent medinės architektūros dvarai. Ir ne veltui.

Kaip pastebi dr. Dalė Puodžiukienė, medis yra atsinaujinanti medžiaga, jis auga gana greitai, ypač Lietuvoje, mes gyvename čia, ir tai yra vietinė žaliava, jos nereikia importuoti iš kažkur, atsivežti ir ūkiškai tvarkantis tos statybinės medžiagos mes galim pakankamai daug turėti.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kaip jaučiamės gyvendami vienokiuose ar kitokiuose pastatuose:

mediniame name gyventi, kaip anksčiau sakydavo, sveika, o sveika dėl to, kad jis yra sausas, turi šiluminę varžą gerą, ir kai šaltos žiemos, mediniai pastatai neperšąla, ko niekad nepasakysi apie mūrą.

Na ir žinoma, apie medinės architektūros privalumus ir senųjų pastatų išsaugojimo svarbą energetiniu požiūriu yra ką pastebėti:

Dėl energetinių palyginimų mūro su medžiu galima dar pamąstyti apie tokį dalyką, nes medį tu nukerti, subrendusį, jį apdoroji savo rankomis, naudoji savo energiją, surenti pastatą, o tam, kad pastatytum mūrinį namą, reikia išdegti plytą, ir tam, kad išdegti plytą, jau iš karto tu turi sudeginti medį.

<…> …pastatas, kuris jau yra pastatytas jis jau savyje neša kažkokį energetinį krūvį ir jo nuvertimas, tai, vadinasi, tu dar įdedi energiją, kad jį nuverstum, o po to dar įdedi energiją, kad pastatytum naują statinį, žodžiu visa tai, energetiškai išbrangsta tris kartus, nes pritaikymas pastato, kuris jau yra, kur kas tvaresnis, būtent tai yra tvarumas, ne griauti, ne niokoti, o pritaikyti, tvarkyti, pritaikyti naujiems poreikiams, naujam gyvenimui. Ir paveldas šiuo požiūriu yra tiesiog tvarumo įsikūnijimas – sako dr. Dalė Puodžiukienė.

Gyventi darnoje su gamta

Geriausiais tvarios architektūros ir dizaino pavyzdžiais galima laikyti dvaro sodybų kompleksus, statytus prisitaikant prie gamtinių sąlygų.

Dvarus statė su užmoju sukurti patogią rezidenciją rekreacijai ir socializacijai bei architektūrinį ir kultūrinį palikimą ateinančioms kartoms.

Tvarios urbanizacijos būdas siūlo išnaudoti esamus resursus, vietoje nevaldomos plėtros statant vis naujus statinius.

Žvilgsnis nukrypsta prie paveldinių pastatų atgaivinimo, ypač dvarų sodybų prikėlimo naujam gyvenimui.

Po nevaldomos urbanizacijos periodo, pradedame ieškoti sprendimų kaip nebeplėsti miestų, o protingai  išnaudoti tai ką turime.

Tvarumas – tai ne tik statiniai, tačiau ir veiksmingumas. Dvarų pastatų atveju tai randama daugiafunkcinėje aplinkoje, kuomet vienoje erdvėje veikdavo ir rekreacinė erdvė ir gamybiniai įrenginiai ir pramogų vietos.

Visa tai buvo integruota į natūralią gamtinę aplinką, pasakojo Gintaras Karosas, pridurdamas, kad į atgimimo laikotarpį dvarai žengia kaip tvarumo ir bendruomeniškumo vedliai savyje suburiantys vietos bendruomenes.

Dvarų aplinka geriausias darnaus gyvenimo su aplinka pavyzdys. Siekiamybė tvariam gyvenimui su mus supančia aplinka gali būti atrasta pažįstant dvarų praeitį ir dabartį.

Tai aplinka, kraštovaizdžiai, kurie supa antram gyvenimui prikeltus unikalius dvarų sodybų ansamblius.

Įstabių architektūrinių stilių, parkų, vandens telkinių, vėjo ar vandens malūnų apsuptyje galima suvokti, kad norint gyventi harmonijoje su gamta, visai nebūtina teršti planetą dažnai visai beverčiais naujais statiniais, – sako Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas.

Tvarus yra pats paveldas

Pasak dr. Salvijaus Kulevičiaus, kalbant apie tvarumą galima mąstyti apie paveldą kaip apie energetinius išteklius, išlaikymą, bet ko gero tvarus yra pats paveldas.

Ta prasme, kad jis gerina, tvaria daro pačią aplinką, kuri aplink mus. Paveldas yra kokybiška aplinka, susiklosčiusi aplinka, ir būtent paveldo išsaugojimas – tai geresnės, tvaresnės aplinkos išsaugojimas.

Tvarumo temą kalbėdami apie kultūros paveldą vis atrandame įvairiais bruožais:

tai ir pastatų ilgaamžiškumas, nevartotojiškas, tausojantis gyvenimo būdas, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, vietos resursų panaudojimas ir vertės bendruomenei sukūrimas, gyvenimas harmonijoje su gamta…

Garsiai kalbama apie tai, kiek resursų esama paveldo srityje siekiant taip reikalingų sprendimų klimato krizės akivaizdoje.

Gyvenam tokiu metu, kai galim drąsiai pasidžiaugti, kad dvarai šiandien yra tapę vertybe, – sako istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Salvijus Kulevičius.

Dvarai – kultūros paveldas, kuriuo galime didžiuotis

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija vis siunčia žinutę – pažinkime, atraskime Lietuvos dvarų paveldą, kas pirmąkart, kas dar ir darkart, nes jis išties kiekvieną kartą įkvepia, jis pilnas staigmenų su atida pažvelgus, ir daug ko galime išmokti būdami atviri praeities išminčiai.

Kaip sako asociacijos prezidentas Gintaras Karosas, įsivaizduokime jeigu Lietuvoje nebūtų išlikę arba nebūtų pastatyta dvarų sodybų, tai ir kraštovaizdis būtų labai skurdus.

Mūsų tikslas yra skleisti žinią žmonėms, aiškinti kokiais aspektais, kuo dvarai yra svarbūs, ir savo architektūra, ir kraštovaizdžio elementais, ir kaip turintys ypatingus parkus.

Kai kuriuose gyveno bene iškiliausios mūsų valstybės asmenybės: tai ir politiniai veikėjai, ir karo, ir kultūros žmonės, kurie kūrė, rašė, be jų nebūtų gimę svarbūs meno kūriniai ar mokslo atradimai.

Taigi, tiesiog yra labai svarbu Lietuvos dvarus pažinti.

Šių metų Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos projektas „Laiškas iš dvaro“, kurį iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, įgyvendintas siekiant skatinti paveldo pažinimą, dalinimąsi, pasikeitimą patirtimi, įžvalgomis, siekiant didesnio supratimo ir atradimo, kuo paveldas ypatingas ir svarbus visiems.