Lapkričio 19 d. visose Europos šalyse prasidedanti Europos atliekų mažinimo savaitė šiais metais kviečia skirti dėmesį tvariai tekstilei. Jos šūkis „Atliekos nebemadingos“ skatina susimąstyti apie neigiamą šio sektoriaus poveikį klimato kaitai.
Kartu raginama keisti požiūrį į madą ir įpročius taip prisidedant prie tekstilės atliekų prevencijos. Svarbiausi principai, kurių reikia laikytis – atsisakyti greitosios mados gaminių, mažinti tekstilės vartojimą, naudoti ją pakartotinai, atnaujinti ir taisyti, o galiausiai atiduoti perdirbti.
Tekstilės pramonė yra viena iš labiausiai teršiančių aplinką ūkio šakų, taip pat sunaudoja daug gamtos išteklių. Pavyzdžiui, pagaminti vienai porai džinsų reikia apie 7 tūkst. litrų vandens, o marškinėliams – 2,7 tūkst., – tiek, kiek vienas žmogus per 2,5 metų sunaudoja geriamojo vandens.
1 tonos tekstilės gamybos procesas sugeneruoja apie 15-35 tonas CO2 ekvivalento. Drabužių, avalynės ir namų tekstilės gamintojai yra penkti didžiausių teršėjų šiltnamio dujomis kategorijoje.
Europos Sąjungoje tekstilės gaminių, kurių dauguma importuojama, naudojimas, šiuo metu yra vidutiniškai ketvirtas pagal neigiamo poveikio aplinkai bei klimato kaitai dydį ir trečias pagal vandens suvartojimą bei naudojamos žemės plotą veiksnys.
Auginant natūralius pluoštus (medvilnę, liną, pluoštines kanapes) taip pat daromas neigiamas poveikis aplinkai – alinamas dirvožemis, naudojamas vanduo, trąšos, o gaminant sintetinius pluoštus sunaudojama daug energijos ir cheminių medžiagų.
Nebereikalingų drabužių, avalynės, patalynės, namų tekstilės gaminių surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas ir galutinis šių atliekų tvarkymas Europos šalyse kelia daug problemų. Dėl to nemažai šių gaminių, kurie galėtų būti pataisyti ir naudojami pakartotinai ar tapti žaliava, nukeliauja į sąvartynus arba yra sudeginami.
Yra daug neišnaudotų galimybių mažinti tekstilės atliekų kiekį ir iš jų gauti papildomos naudos: skatinti parengimo pakartotinai naudoti ekonomiką, populiarinti pakartotinį naudojimą, darant jį patrauklų visuomenei, kartu vystant ir diegiant perdirbimo technologijas.
Lietuvoje didžioji dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, kur juos dėti arba nenori tam gaišti laiko. Tekstilės surinkimo konteinerinė sistema Lietuvoje nuolat plečiama, tačiau konteinerių tinklas kol kas nepakankamas.
Dėvėtos tekstilės surinkimo lygis mūsų šalyje žemas – atskirai surenkama vos 13 proc. viso mūsų šalyje parduoto tekstilės kiekio. Kita vertus, džiugina tendencija, kad dalimi naudotų drabužių, kitų tekstilės gaminių dalijamasi su pažįstamais, giminaičiais mainų platformose.
Turime gerosios tvaraus vartojimo praktikos pavyzdžių tekstilės sektoriuje dalijantis ir keičiantis dėvėtais tekstilės gaminiais: „Vinted“ platforma, iniciatyva „Textale“, Mamų mugės, Atiduotuvės, regioninių atliekų tvarkymo centrų sukurtos daiktų, tarp jų ir tekstilės, dalijimosi stotelės „Dėk‘ui“ , „Mainukai“, „TikoTiks“, „Dalinkimės“, „Daiktų kiemas“.
Aplinkos ministerija primena, kad kiekvienas galime būti atsakingas ir įsigyti mažiau, bet kokybiškų tekstilės gaminių, pratęsti tekstilės gyvavimo laikotarpį, perduodant kitiems dar gerus naudoti daiktus, nebereikalingus perdarant ar pritaikant juos kitai paskirčiai.
O kai drabužiai ar kiti tekstilės gaminiai tampa niekam nebetinkami pasirūpinkite tinkamu jų perdavimu atliekų tvarkytojams.
Europos atliekų mažinimo savaitę šalys organizuoja įvairius renginius. Į juos įsitraukia ne tik valstybės institucijos, bet ir verslas, mokslo, švietimo įstaigos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos.
