Europos Sąjungos Taryba, remdamasi sutartimis ir pasitarusi su Europos Parlamentu, paskyrė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkę Laimą Liuciją Andrikienę Europos Audito Rūmų nare šešerių metų kadencijai. Ji šias pareigas eis nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2028 m. lapkričio 15 d.
Šių metų spalio 18 d. sprendimui skirti L. Andrikienę Europos Audito Rūmų nare pritarė Europos Parlamentas. L. Andrikienė pakeis iki šiol Europos Audito rūmuose dirbusį Lietuvos atstovą Rimantą Šadžių, šias pareigas ėjusį nuo 2016 m.
Po paskyrimom Laima Andrikienė pranešė atsisakanti Seimo nario mandato.
Vyriausioji rinkimų komisija jau rytoj spręs dėl jos įgaliojimų nutraukimo ir Seimo nario mandato patvirtinimo Angelei Jakavonytei.
L. Andrikienė yra socialinių mokslų daktarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 2020–2022 m. – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė, 2004–2019 m. – Europos Parlamento narė, 1996–1998 m. – Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministrė.
Audito Rūmų kolegiją sudaro po vieną narį iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės, skiriamą šešerių metu kadencijai. Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai yra atsakingi už tinkamą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą.
Taigi Andrikienei pirmiausiai derėtų kelti klausimą, ar tinkamai buvo panaudota apie 400 mln ES lėšų pirmiausiai ėmus tiesti “Rail Baltica” vėžę nuo Kauno iki Lenkijos, kai europinės vėžės terminalą turėjome Šeštokuose ir jo pajėgumo krovinių pervežimui tą kryptimi visiškai pakako.
Antai Estijos Prezidentas, Lietuvoje viešėjęs su vizitu 2013 metais, pareiškė, kad pirmiausiai Baltijos šalims tikslina greituoju “Rail Baltica” maršrutu susijungti savo sostines: Vilnių-Rygą-Taliną. Ir tai buvo galima daryti, o gal ir padaryti šių šalių Nepriklausomų valstybių atkūrimo 100-mečiui paminėti 2018 metais. Tačiau Lietuvos valdžios visvien buvo griebtasi nieko nesprendžiančios vėžės tiesimo nuo Kauno iki Lenkijos ir jos atšakojimo iki Palemono terminalo tiesimo. Kokia yra iš pirmiausiai šiai vėžei įdėtų ES lėšų nauda, jų atsipirkimas nuo 2015 metų – viešos informacijos nesigirdi. Juolab, kad Lenkija iš savo pusės nieko panašaus nedarė ir dabar dar, regis, yra tyla. Rinkimai artėja, tai gal pirmiausiai griebus čia tuos politikus, kurių žodis tokiam nepamatuotam ES lėšų “įsisavinimui” buvo lemiamas, ir į dienos šviesą vilkus, kad nesitaikytų į valdžią dar ir toliau… Juolab, kad tokios galvos valdžioje Vilnių vienintelį iš ES sostinių yra palikusios už “Rail Baltica” maršruto apskritai. Žodžiu, panašu, kad tarpukariu Lenkijos vykdyta izoliacinė politika okupuoto Vilniaus atžvilgiu tęsiama, tas matosi ir susisiekimo “Rail Baltica” atžvilgiu. Taigi lietuviškai audituoti Andrikienei yra ką. Valdžia tam gauta, – matysime…