Nemunu atplukdytas išskirtinio dydžio krovinys

Išskirtinio dydžio krovinys sėkmingai atplukdytas Nemunu į Klaipėdos uostą: stambiagabaritinį krovinį  sudarė 4 metalinės talpyklos, kurių didžiausia 22 metrų ilgio, 6 metro skersmens ir aukščio.Penktadienio rytą krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune užvirė krovos darbai. Čia buvo pakrautos keturios įspūdingo dydžio metalinės talpyklos į akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos baržą. Krovinys valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu sekmadienį atplukdytas į Klaipėdos konteinerių terminalą.

Nemunu į Klaipėdą atplukdytos vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių Lietuvoje, didžiausios regione slėginių indų gamintojos „Astra” metalinės talpyklos. Krovinį sudarė 4 talpyklos, skirtos chemijos pramonei, susijusiai su ateities technologijomis.

Didžiausios pakrautos talpos parametrai: 22 m ilgio, 6,20 m plotis ir 6,30 m aukštis. Krovinys 2022 m. lapkričio 4 d. buvo pakrautas į baržą Marvelės prieplaukoje. Barža krovinį Nemunu ir Kuršių mariomis į Klaipėdos uostą atplukdė lapkričio 6 d. Barža krovinį plukdė šviesiuoju paros metu, naktimis, siekiant maksimalaus saugumo, barža neplaukė. Iš Klaipėdos uosto stambiagabaritinis krovinys bus plukdomas į Švediją.

Minėto krovinio logistiką koordinavo tarptautinė transporto bei ekspedijavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Permitas”, bendrovės direktorius Rytis Badaras teigia: „Negabaritinių sunkiasvorių krovinių vežimas yra mūsų specializacija. Rengiant sudėtingus maršrutus jau ne pirmą kartą renkamės vidaus vandens kelią Kaunas-Klaipėda. Dar pernai vasarą turėjome sėkmingą patirtį. Dažnu atveju tik vandens keliais galime plukdyti negabaritinius, sudėtingus krovinius. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, tikime, kad krovinių kiekis Nemunu tik didės. Žinoma, tai ir didžiulė ekonominė nauda.”

„Kiekvienas unikalus krovinys reikalauja preciziško planavimo ir aukšto visų bendradarbiaujančių šalių profesionalumo. Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaritinių ir nestandartinių krovinių gabenimui. Vakarų Europoje vandens transportas – tai plačiai išvystytas krovinių gabenimo būdas, gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais” – sako Vladimiras Vinokurovas, akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Praeitų metų pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą „TEN-T kelio E 41 modernizavimas”, po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta jau 2023 metais. Bus sudarytos palankios sąlygos Nemunu iki Kuršių marių naudotis krovininės, keleivinės, pramoginės laivybos tikslu visu navigacijos laikotarpiu.

Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį. Didelis darbas jau įvykdytas. Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo praėjusiais metais, o šiemet planuojama užbaigti jau daugiau nei 80 proc. projekto darbų. Dėl bunų poveikio bus ženkliai lengviau išlaikyti laivakelio projektinius matmenis net ir sausuoju metų laikotarpiu. Žemsiurbių pagalbos reikės, tačiau sąnašų valymo darbų kiekiai bus žymiai mažesni.

„Galime labai pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors šiemet visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Lietuvoje vandens lygio pažemėjimas fiksuotas tik nuo rugpjūčio mėn. nors sąlygos laivybai išliko labai geros“, – pasakoja laivybos direktorius A. Rimas.