Šeštadienis, 7 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar šešėlyje

www.mokslolietuva.lt
2022-10-28 10:00:43
2
Kodėl inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar lieka šešėlyje? | mokslolietuva.lt nuotr.

Kodėl inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar lieka šešėlyje? | mokslolietuva.lt nuotr.

Kasmet aukštąjį mokslą renkasi vis mažiau stojančiųjų. Padėtis ypač blogėja inžinerijos, gamybos bei technologijų srityse.

Šiais metais minėtas studijų kryptis Lietuvoje rinkosi tik 12 proc. mokyklų absolventų, o iš jų – tik 2,5 proc. merginų.

Lietuvoje įsibėgėja energetikos sektoriaus pokyčiai – įgyvendinami ambicingi projektai, kurie remiasi naujovėmis ir pažangiomis technologijomis.

Sparčiai auga šios srities žinovų, turinčių reikiamų žinių ir įgūdžių poreikis. Čia susiduriama su problema – trūkstant inžinerijos sričių žinovų, mažėja ir investicijų iš užsienio skaičius.

Net 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga.

To rezultate Lietuva praranda ne tik verslo sektoriaus plėtrą, bet ir kuriamų darbo vietų skaičių, kurių darbo užmokesčio rodikliai yra didesnei nei šiandieninėje darbo rinkoje.

Norint dirbti veiksmingiau ir sukurti aukštesnę vertę Lietuvos verslo sektoriui, reikia sudominti jaunimą inžinerijos sritimi.

Statistika rodo, kad Europos Sąjungoje STEAM sektoriai sukuria 49 proc. daugiau pridėtinės vertės nei kiti.

Apie šią padėtį Lietuvoje, ateities galimybes, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektoriumi prof. dr. Romualdu Kliuku.

Pastaruosius trejus metus stebime prastėjančius mokinių mokyklos baigimo rezultatus, mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, besirenkančių inžinerines studijas, skaičius. Kodėl susiduriame su šia padėtimi?

Europos komisija kelia aukštus tikslus Lietuvai – tapti aukštų technologijų šalimi.

Deja, matome, kad aukščiausios kvalifikacijos žinovų rinkoje trūksta, tai rodo ženkliai padidėjęs verslo įmonių noras bendradarbiauti su universitetais ir juose besimokančiais studentais jau nuo pirmojo kurso.

Verslas steigia stipendijas, skaito kviestines paskaitas, kviečia atlikti praktiką.

Mokiniai, besirinkdami, kokius dalykus mokytis aukštesniu lygiu, dažniau pasirenka lengvesnį kelią – mokosi ne tiksliųjų mokslų, o humanitarinių mokslų dalykus.

Kita problema – mokyklose trūksta mokytojų, išmanančių tiksliuosius mokslus, gebančių perteikti turimas žinias būsimai kartai.

Tuomet ir sudaroma padėtis, kad patys sumažiname besirenkančių inžinerijos, gamybos bei technologijų specialybes srautą.

Lietuvoje egzistuoja ir kitas gajus pramanas – užsienyje studijuoti yra geriau. Tačiau neįsigilinę į užsienio aukštųjų mokyklų reitingus, neretai siunčiame savo vaikus mokytis į užsienį, į mokamus trečio lygio universitetus.

Lietuvoje studijų kokybės priežiūra yra didelė, studijų kokybė kasmet gerėja, tai pripažįsta užsienio žinovai, tai rodo ir Lietuvos universitetų vieta pasauliniuose reitinguose.

Lietuvoje techniškieji universitetai skleidžia ateities inžinerijos sumanymus: dirbtinis protas, autonominis transportas, robotika ir mechatronika, skaitmeninės technologijos statyboje, fintech, atsinaujinanti energetika ir kt., tad šie sumanymai stiprinami visose VILNIUS TECH studijų programose, visų studijų metu.

Lietuvoje dažnai girdima, kad rinkoje trūksta darbo vietų, ypač ką tik baigusiems studijas. Darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, o darbuotojų atrankų įmonės – mažu besikreipiančiųjų skaičiumi.

Kaip yra inžineriniame, technologijų ir IT sektoriuose?

Lietuvos įmonės jau dairosi žinovų užsienyje. Žinovų rengimas Lietuvoje tampa ir šalies savarankiškumo, nepriklausymo nuo iš užsienio atvykusių žinovų sąlyga.

Vystantis valstybės ekonomikai, didėja ir konkurencija dėl žinovų. Lietuvai reikia išsilavinusių žmonių, kurie prisidėtų prie pokyčių, vystytų naujus, išskirtinius technologinius sprendimus, augtų kartu su besikeičiančiu sektoriumi.

Studentų, besirenkančių inžinerines, informacinių technologijų, biotechnologijų studijas, laukia šimtai darbdavių, tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų, nuolatinio tobulėjimo ir asmeninio augimo galimybės.

Mokslas | pixabay.com nuotr.
Mokslas | pixabay.com nuotr.

Inžinerija jau dabar itin perspektyvi ir gerai apmokama specialybė. Tačiau norint šią sritį perprasti, reikia ne tik noro mokytis, bet ir gerų mokytojų, sudominančių technologijoms.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonių asociacija LINPRA pranašauja, kad per artimiausius kelerius metus iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

Inžinerijos žinovų poreikis kasmet išauga 2–3 kartus ir dar didesnį pagreitį šis augimas įgis ateityje, Lietuvoje ir pasaulyje toliau stebint sparčią elektronikos produktų pramonės plėtrą.

Taip pat noriu pabrėžti, kad per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties žinovams vien Vilniuje bus sukurta 5 tūkst. papildomų darbo vietų.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos valdybos ir universitetų vadovybė neseniai susitarė bendradarbiauti, siekdami sudominti jaunimą inžinerija jau mokykloje. Kaip prie to gali prisidėti verslai?

Lietuvoje iki šiol nėra sukurta talentų ugdymo sistema bendrojo ugdymo mokyklose. Šią veiklą vykdo tik kelios, pavienės institucijos.

Deja, tik Vilniaus ir Kauno bei šių miestų rajonų vaikai turi galimybę dalyvauti gabių vaikų ugdymo programose. Tuo tarpu kitų miestų ir rajonų gabūs vaikai dėl didelio atstumo, tokių galimybių neturi.

Pirmiausia reikėtų numatyti sistemos diegimo programas ir priemones, skleisti jau sutelktą institucijų patirtį, rengti mokytojus darbui su gabiais vaikais.

Būtina siekti ir mokyklų ugdymo programų, mokytojų rengimo kokybės gerinimo, nes Lietuvoje aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję apie trečdalis gyventojų, tačiau stojančiųjų pasirinkimai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių, o baigusiems studijas trūksta reikalingų profesinių gebėjimų ir įgūdžių.

Lietuvos gyventojai vis dažniau dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei galėtų, o beveik trečdalis dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą. Galbūt čia ir gali būti išeitis – profiliavimo atsisakymas mokyklose.

Dar vienas svarbus tikslas – siekti, kad STEAM būtų pripažinta pirmenybine ugdymo kryptimi šalyje. Tai apima STEAM viešinimą, žinovų poreikio planavimą, spėjimą, skatinimą ir žinovų, tame tarpe ir mokytojų, rengimą.

Be investicijų ir sistemingos veiklos, stiprinant STEAM sunku tikėtis, kad daugiau jaunuolių rinksis šios srities studijas.

Kaip jau dabar galime padėti verslui? Ar padėtis Lietuvoje yra išskirtinė, o gal užsienyje su šia problema nesusiduriama?

Inžinerijos, technologijų, informacinių technologijų studijos – sudėtingesnės negu socialinių mokslų, todėl besidominčių jomis – mažiau.

VILNIUS TECH kiekvienais metais į šias studijas priima vis daugiau užsieniečių. Tačiau pastarieji, baigę studijas, retai kada lieka Lietuvoje. Čia reikia verslo pagalbos.

Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos turi sudominti ne tik būsimus savo sričių žinovus, bet ir mokslininkus iš užsienio, tapti jų pritraukimo centru.

Tai padėtų ne tik stabilizuoti, bet ir vystyti darbo rinką, į šalį kasmet pritraukti vis daugiau talentų ir srities žinovų.

Verslo atstovai turi keisti savo darbo kultūrą, atmosferą, sudaryti sąlygas užsienio studentams jau nuo pirmo kurso dirbti savo būsimos specialybės sferoje.

VILNIUS TECH kreipiasi į Lietuvių užsienyje diasporas, lietuvių mokyklas, siekdamas pakviesti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje.

Jų susidomėjimas didėja, vis dažniau gauname klausimų ne tik apie siūlomas studijas, tačiau ir apie padėtį Lietuvoje, kuri per daugelį metų, po jų emigracijos yra ženkliai pakitusi.

Kuo daugiau užsienio lietuvių norės studijuoti Lietuvoje ir čia pasilikti, tęsti karjeros kelią informacinių technologijų, inžinerijos, gamybos, biotechnologijų srityje, tuo aukštesniais rezultatais didžiuosis Lietuva.

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus.

VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką sutelktas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose.

Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip užauginti inžinerijos Sabonį ar matematikos Grigorian?
  2. VDU profesorius E. Aleksandravičius. Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių
  3. 200 eurų valstybės stipendijas gaus matematikos, informatikos ir inžinerijos studentai 
  4. Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai
  5. Lietuvoje statoma didžiausia Baltijos šalyse ir Skandinavijos regione anglies gamykla
  6. Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam protui?
  7. Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?
  8. Nuo riterių kovų iki universitetų vadovų susitikimų – „Portalas“ atvėrė naujas bendravimo galimybes (video)
  9. Žaidimas, trauksiantis vaikus iš „skaitymo duobės“
  10. Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius
  11. Pasirinkimas stojantiesiems į bakalauro studijas
  12. Lietuvoje pirmą kartą matuojama tikra automobilių tarša
  13. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  14. Lietuvos universitetų rektoriai ragina valdžią didinti universitetų bendruomenės įtrauktį į valstybės plėtrą
  15. Artėjant Vilniaus gimtadieniui vaikai iš visos Lietuvos kurs Vilniaus judumo ateitį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. nepykite says:
    3 metai ago

    ir labai atsiprašau, jei ką giliai įžeisiu, bet inžinerijos mokslai yra mokslai, o ne vandenėlio (kartais net labai drumsto) pilstymas, kaip kad kituose „moksluose“.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Tai ir yra jų trūkumas! Jie juk lavina moksleivį, studentą. Moko mąstyti, kurti. O tokia Lietuva kai kam labai trukdytų. Tam kai kam šioje teritorijoje reikia tik lyčių įvairove, jų kaitaliojimu 24×7 besidominčių padarėlių. …

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus
  • Naivus klausimas apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
  • Rimvydas apie D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį
  • Vitaminas A kosmetikoje bus ribojamas griežčiau
  • Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

Kiti Straipsniai

Kosmetika

Vitaminas A kosmetikoje bus ribojamas griežčiau

2025 06 07
Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

2025 06 07
Elektroninė prekyba

Kaip atpažinti internete parduotuves-šmėklas?

2025 06 07
Knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas | ciurlionis.lt nuotr.

Čiurlionių šeimos atspindžiai: knyga ir videoapybraiža

2025 06 07
Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus | Arklio muziejaus nuotr.

Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus

2025 06 07
Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai

2025 06 07
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus | lnm.lt nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienų savaitgalis: programoje – beveik 100 renginių

2025 06 06
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Robotika | einmin.lrv.lt nuotr.

Lietuviai robotų nebijo: įvardijami, kaip didžiausi technologijų vertintojai visoje ES

2025 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus
  • Naivus klausimas apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
  • Rimvydas apie D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis. Medalio autorius – skulptorius Alfridas Pajuodis | lrs.lt nuotr.

Kviečiama siūlyti nusipelniusius G. Petkevičaitės-Bitės apdovanojimui gauti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai