I. Vėgėlė. Teisingumo ministras prisiėmė teismo funkciją?

Šį kartą apie ministrės įsakymą kelti drausmės bylą. Šiek tiek teisinės analizės. Tiesa, kadangi mano drausmės byla dar tik bus nagrinėjama, šis tyrimas nebus tiek išsamus, kiek turėtų būti procesinis dokumentas, juolab, kad analizuosiu labai keisto, švelniai tariant, turinio teisės aktą. Vis dėlto tekstas gana ilgas ir sausas.

Už ką ministrė nusprendė man iškelti drausmės bylą? Dėl trijų dalykų:

1. Delfi portale atspausdinto straipsnio „Gerovės Valstybė“ ištraukų:

1.1. „<…> nei vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba
Ukrainai?“;
1.2. „Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…“.

Atkreipiu dėmesį, kad nors ministrės pateiktose iš konteksto ištrauktose citatose (kurias/ią prisitaikęs sau nuolat kartojo vienas FB vartotojas) nėra paminėtas joks juridinis ar fizinis asmuo, tačiau pastraipa, kurios sakinius cituoja ministrė, pradedama pateikiant nuorodą į konkretų asmenį.

Tai – Finansų ministerija, kurią perkeltine prasme apibūdinu kaip žaidžiančią pokerį. Pateikiu pilną pastraipos citatą:

„Finansų ministerija atrodo toliau žaidžia pokerį. Viena didžiausių infliacijų visoje Europos Sąjungoje. „Vatnikai“ ploja rankomis: pagal šį rodiklį mus lenkia Baltarusija ir Rusija, o mes kartu su Estija konkuruojame dėl trečiosios vietos.

Finansų ministerijos „privalomi statymai“: išlaidos pandemijos „viešinimui“, vakcinoms, tvoroms ir nameliams hibridinei atakai atremti.

Ruošiame pokerio „karališką mokesčių kombinaciją“: nuo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, nuomos pajamų fiziniams asmenims apmokestinimo didinimo iki naujo individualios veiklos apmokestinimo modelio. Flashback‘as – „jūs neturėsite nieko ir būsite laimingi“.

Pagavus azartą – papildytas Labdaros ir paramos įstatymas, tariamai kovai su pandemija ir pagalbai Ukrainai. Kodėl „tariamai“?

Todėl, kad tikra kova ir pagalba turi būti skaidri ir vieša, tinkamai deklaruojama, ji turi būti tikrinama VMI, o patikrinimų rezultatai – viešinami. O pagal Labdaros ir paramos įstatymo „pandemines“ ir vėliau „pagalbos Ukrainai“ pataisas – viskas atvirkščiai.

Pavyzdžiui, vienintelė informaciją, kurią galėtumėte gauti apie „pandemijos“ paramas – juridinių asmenų ataskaitos valstybinei mokesčių inspekcijai. Atskleidžiu paslaptį – nei vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai?

Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…“

2. Dėl to, kad savo FB sienoje „savo teiginiams pagrįsti“ naudojau Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) raštą:

„2022 m. liepos 13 d. pasisakyme socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kaip įrodymą savo teiginiams pagrįsti advokatas pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl to, kad nebuvo gauta Juridinių asmenų duomenų apie iš kiekvieno paramos teikėjo gautų piniginių lėšų išmokėjimą fiziniams asmenims (PRC913 formų).”

Primenu, kad šiame rašte VMI buvo klausiama visos eilės klausimų, tarp kurių – kokią bendrą sumą piniginių lėšų pagal minėtas „pandemines“ Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas juridiniai asmenys išmokėjo fiziniams asmenims.

Į paprastą klausimą VMI atsakė pateikdama nuorodą į lėšų išmokėjimo atvejais privalomas pateikti formas. (Tokias formas turi teikti juridiniai asmenys, išmokėję lėšas pagal minėtas „pandemines“ įstatymo nuostatas fiziniams asmenims).

VMI pažymėjo, kad jos turimais duomenimis, nėra nė vienos pateiktos PRC913 formos.

Kaip paaiškėjo vėliau, tokį patį atsakymą gavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei kiti panašius klausimus pateikę subjektai: VMI nei patvirtino, nei paneigė, kad tokios lėšos buvo/nebuvo išmokėtos.

Juridiniai asmenys nėra pateikę VMI nei vienos minėtos formos, kurios, kaip aiškėja iš įstatymo teksto, poįstatyminių aktų ir VMI atsakymų, yra vienintelis tokią paramą įrodantis VMI disponuojamas informacijos šaltinis.

Paprastai tariant, VMI negali patvirtinti, kad lėšos buvo ar nebuvo išmokėtos, nes to nežino. Todėl, savaime suprantama, nežino kokio dydžio lėšos ir kam jos buvo išmokėtos, jei apskritai išmokėtos.

Derėtų priminti, kad šios pataisos buvo priimtos ypatingos skubos tvarka (ši tvarka ženkliai riboja projekto atitikties vertinimą, beveik eliminuoja diskusijas dėl projekto).

3. Dėl to, kad savo FB sienoje „savo teiginiams pagrįsti“ naudojau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadą:

„2022 m. rugsėjo 9 d. pasisakyme socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kaip įrodymą savo teiginiams pagrįsti advokatas naudoja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m rugpjūčio 12 d. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-6645 „Dėl Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-104“.

Primenu, kad savo FB sienoje paskelbdamas STT išvadą, šia naujieną apibūdinau taip:
„Žinojau, kad anksčiau ar vėliau paaiškės faktai. Ir jie pradėjo vienas po kito lįsti. Šiandien gavau įspūdingiausią – Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą. Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatuoja:

„Atlikus Įstatymo antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą.”

Valstybinė mokesčių inspekcija net ir Specialiųjų tyrimų tarnybai atsakė tą patį, ką tuomet atsakė man: „… Valstybinė mokesčių inspekcija …informavo, kad iki 2022 m. gegužės 22 d. iš juridinių asmenų nėra pateikta duomenų apie 2021 m. fiziniams asmenims suteiktą paramą”.

Iš VMI atsakymų ir STT išvadų akivaizdu, kad VMI negali nustatyti, kiek “pandeminės” paramos juridiniai asmenys skyrė fiziniams asmenims, išskyrus atvejus, jei tokią paramą sąžiningai deklaruoja pats juridinis asmuo. O jei juridinis asmuo yra nesąžiningas?

Tuomet STT pažymi štai ką: „Manytume, kad juridinio asmens nesąžiningo elgesio rizikos veiksniams pasireikšti gali būti palankios Įstatymo nuostatos, kad Fiziniams asmenims paramos gavėjo statusas suteikiamas automatiškai, o konkrečius tokį statusą turinčius (ir potencialius paramos gavėjus) fizinius asmenis galima identifikuoti tik atlikus papildomus veiksmus (pavyzdžiui, iš su juridiniu asmeniu sudarytų savanoriavimo sutarčių).

Taip pat konkrečių fizinių asmenų (kuriems parama buvo paskirstyta) tapatybės identifikavimas tiesiogiai priklauso nuo juridinio asmens valios ir sąžiningumo teikiant duomenis Apraše nustatytiems subjektams”.

Ar galima tikėtis, kad už skaidrumą kovojančioje valstybėje atsiras institucija, kuri imsis patikrinti didžiausius „pandeminės” paramos gavėjus – juridinius asmenis, ir šių asmenų galimą paramos skyrimą fiziniams asmenims?“.

Pilnam įvertinimui pridedu nuorodą į minėtą STT išvadą, kurioje yra daugiau, nei aš pacitavau: https://bit.ly/3e3trl0

„Pandeminės“ įstatymo pataisos, apie kurias kalbama visuose mano tekstuose:
https://bit.ly/3ygjRBV

„Pagalbos Ukrainai“ įstatymo pataisos: https://bit.ly/3M63i1m

Tuo galėčiau ir baigti visą analizę. Nes nėra būtinas dvipakopis ar vientisasis aukštasis teisinis išsilavinimas tam, kad suvokti, jog negalima kelti drausmės bylos už tai, kad asmuo kritikuoja teisinį reguliavimą, o tai pagrindžia VMI ir STT atsakymais bei išvadomis.

Atkreipiu dėmesį, kad ministrės įsakyme nenurodomas nei vienas neteisingas faktas ar juo labiau „šmeižtas“. Nors „šmeižtu“ dabar įprasta manipuliuojamai vadinti mano tekstus vieno FB vartotojo burbule.

Trumpi pastebėjimai, kas tai yra „pandeminės“ ir „pagalbos Ukrainai“ Labdaros ir paramos įstatymo pataisos. „Pandeminėmis“ pataisomis turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje fiziniams asmenims suteikta teisė gauti paramą ir jos nedeklaruoti bei neapskaityti.

„Pagalbos Ukrainai“ pataisomis suteikta teisė teikti paramą ne tik užsienio valstybei ar jos institucijoms (pvz. Ukrainos valstybei ar jos valstybinėms institucijoms – kas yra absoliučiai nekvestionuotina, teisinga ir pagirtina, ką kartu su Advokatų taryba darėme nuo pat pirmųjų Ukrainos karo dienų), bet ir apibrėžtų valstybių pelno nesiekiantiems užsienio juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

Įdomu, kaip tokių pinigėlių pervedimus užsienio valstybių pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims vertina ir kontroliuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri yra atsakinga už pinigų plovimo prevenciją? Ar spėja kontroliuoti visus pervedimus? Viliuosi, ministrė už šiuos klausimus antros drausmės bylos man nekels. Nors pagal įsakymo konstatuojamąją dalį – galėtų.

Nors įsakyme pripažįstama, kad aš savo pasisakymais viešojoje erdvėje išdėsčiau „kritiką teisiniam reguliavimui“ ir aptariau „jo galimas spragas“. Bet tuojau pat pažymima, kad šiame įsakyme „nevertinama“ nei teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus (Konstitucijos 25 str.; Europos žmogaus teisių konvencijos 10 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 str.), nei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 str., Visuomenės informavimo įstatymo 9 str.).

Graudu ir liūdna, kai valstybės pareigūnas pats konstatuoja piliečio tekstuose valstybės pareigūnų darbo ir teisinio reguliavimo kritiką, bet savo įsakyme, kuris jį žemina visuomenės akyse, nemato reikalo analizuoti šių laisvių ir teisių apimties.

Įsakyme išradingai formuluojami advokatų profesinės veiklos principai bei pareigos. bet jų plačiai neaptarinėsiu. Žinau, kad advokatai išanalizuos patys (pilną įsakymo tekstą pridedu).

 

1 of 6

- +

1.

2.

3.

4.

5.

6.

Leiskite pateikti mano vertinimą vienu aspektu – šis ministrės įsakymas yra pirmasis precedentas, kuris leidžia iškelti drausmės bylą bet kuriam viešai savo nuomonę pateikusiam advokatui. Nes bet kurio advokato „viešai pateikiami teiginiai turi būti formuluojami taip, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie kitus asmenis ir jų vykdomą veiklą”.

Nuo šiol teisingumo ministrui tereikia tik suabejoti bet kurio mūsų viešais teiginiais ir įvertinti juos, kaip sudarančius „nepagrįstai klaidingą įspūdį“ visuomenei. Spėju, remiantis ministrės vidiniu įsitikinimu. Juk akivaizdu, kad niekas geriau negali jausti visuomenės nuotaikų ar įspūdžių nei ministras.

Atkreipiu dėmesį, kad būtumėte atsargūs duodami interviu apie priešingą bylos šalį, rašydami straipsnius ar komentarus apie bylas ar teisinio reguliavimo trūkumus bei spragas.

Sarkastiškai nuraminsiu: iš įsakymo teksto galima suprasti, kad byla nebus keliama tuo atveju, jei kritikuodami teisinį reguliavimą, iš anksto būsite gavę sprendimų, kad tas reguliavimas yra neteisingas ir nepagrįstas ar bent jau bus duomenų apie tai, kad dėl to reguliavimo buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Mano atveju, paramos reguliavimo kritika tapo drausmės byla, nes „nei Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri užtikrina mokestinių prievolių vykdymą, kontroliuoja mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą ir renka informaciją apie Labdaros ir paramos įstatyme nurodytos paramos teikimą, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri vykdo baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nėra paskelbusios sprendimų ar nurodžiusios kitos informacijos, kuri tiesiogiai būtų siejama su nustatytais netinkamais paramos naudojimo atvejais konkrečių paramos gavėjų atžvilgiu.”

Įdomu, ar įsakymą rašę asmenys skaitė (ir suprato) analizuotas įstatymo pataisas bei mano paviešintą STT pažymą ar VMI atsakymus?

Įsakymo gale recenzijos išvadai tinkantys teiginiai: „Advokatas Ignas Vėgėlė …veiklą grindė išankstinėmis prezumpcijomis, darė nekorektiškas, nuosekliai neišplaukiančias išvadas, (sąmoningai) nutylėdamas esminę informaciją, remdamasis duomenimis, kurie buvo tiesiogiai nesusiję su situacija, arba apskritai išvados nepagrindė… nesiėmė pakankamų priemonių skelbiamos informacijos tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) pagrįsti.”

Nors šie teiginiai įsakymo „rezoliucinėje“ dalyje gali kelti tik šypseną, „atsakymas“ sausas ir griežtai teisinis – ar perskaičius dar kyla abejonių, kad man byla keliama už nuomonę ir kritišką teisinio reguliavimo analizę?

Ministrė konstatuoja mano „nepilietišką“ elgesį ir dar visą krūvą kitokių blogybių, tarp kurių net ir nepagarba teisei bei teisėtumo principui.

Pagal Advokatūros įstatymą ministrei pavesta teisė kelti drausmės bylą, o ministrė ėmė ją ir išsprendė – konstatavo visą eilę pažeidimų. „Mea culpa” nesakysiu.

Bet pasirašiusiojo asmens paklausiu: nuo kada teisingumo ministras prisiėmė teismo funkciją?