Šiemet mes minime Sūduvos (Suvalkijos) metus, kaip tai yra paskelbta Seimo, ir jau turėjome keletą laidų šia tema. Šiandien – laida apie tai, kas yra ta Suvalkija, arba Sūduva, ką reiškia tie terminai, kodėl jie yra du, kokios su tuo susijusios problemos, galų gale, koks to krašto etnografinis savitumas?
Kalbėsimės su etnologu Vytautu Tumėnu.
Manyčiau, kad žmones ne iš piršto yra išlaužę pavadinimą Suvalkija. Pažvelkime į šį kraštą – lygios vietos su kalvomis, piliakalniais. Taigi, pavadinimo prasmė pagal aplinką žmonėms tai išsikoduoja kaip suvalkai – siū (ciū = čia) kalviai, kalvotų vietų gyventojai.
Pagal tai ir kalvotas viso krašto pavadinimas išsikoduoja kaip Su – siū – ciū (ciū = čia) – valkija = kalvija ir, galutinai paėmus, Suvalkija.
Caras pagal žmonių suvalkų susikaupimo miestą, daugiskaita miestą rusiškai pavadino Suvalki, įvardindamas taip, jog čia gyvena kalviai (riestinis kirtis ant l raidės). Dėkoju.
Yra toks senų laikų leidinys – ,,Sūduvių knygelė”, išleista XVI amžiuje. Parašykite apie šią knygą išsamiau. Pavadinimas ,,Sūduva” yra žymiai senesnis už terminą ,,Suvalkija”. Sūduvą pradėta vadinti ,,Suvalkija” dar XVIII amžiuje, kuomet dėl Lietuvą nusiaubusio maro (Sūduvoje iki šiol yra maro aukų kapinės), į ištuštėjusią Lietuvos Užnemunę ėmė keltis kitų Lietuvso kraštų gyventojai, kuriems patiko derlingos Sūduvos žemės. Todėl ir buvo kiek pašaipus žodis – ,,suvalkioti (iš visur)” – ir taip prigijo terminas ,,Suvalkija”. Apskritai Sūduvos istorija daug sudėtingesnė, nei manoma – iki šiol nieko nesakoma apie jotvingių kovas su užkariautojas IX – X amžiuose, netgi tiksliai nežinoma, kas buvo tie įsiveržėliai. Jotvingių įtaka Sūduvai taip pat aptarinėjama pernelyg mažai, o kad jotvingiai buvo viena karingiausių baltų genčių – apie tai rašoma ir Vikipedijoje, ir jotvingiai tikrai įtakojo Sūduvos krašto istoriją, tik dėl rašytinių šaltinių stokos apie tai žinoma nedaug.Taip pat yra manoma, kad didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino šaknys yra arba iš Sūduvos, arba iš jotvingių.
Laikyti dzūkų ir kapsų pavadinimus atsiradusius vienodu ptincipu, t.y. pagal tai, kad pirmieji vietoje ‘d’ sako ‘dz’, o atrieji vietoje ‘kaip’ sako ‘kap’, niekaip neišeina. Pirma, ‘kapsai’ yra tarmės pavadinimas kalbininkų duotas savo teorijose, kai dzūkai patys save taip vadino, manytina nuo seno, ir dėl to kalbos tarmė pavadinta jų vardu. Antra, dzūkai patys save vadina tuo vardu – tai tautosakos rinkėjų buvo rasta dar praeito amžiaus pradžije, kai tokių, kurie save vadinančių ‘kapsais,’- gyvenime nebuvo ir nėra.
Savivardis dzūkai pagal kilmę giminiuotinas su dzūk. žodžiu dzykis – “šernas”, taip pat su latvių cūkė, pačių dzūk. kūkė – ‘kiaulė, paršavedė’. Kaip tą pačią reikšmę turintį žodį dera priskirti ir Sūduvos pavadinimą, esantį giminingą su lotyn. sūs, suis – ‘kiaulė”. Iš čia gali būti pasidarytas liet. veiksmažodis ‘sūdyti’. Matyt, gilioje senovėje visų pirma buvo sūdoma kiaulės mėsa. Mitiškai painus tarminių reikšmių persipynimas.
Tacitas pažymi, kad aisčiai kaip amuletus nešioja šerno figūrėles ir tiki, kad jos apsaugo net ir priešų apsuptyje. Tai matyt, karių simbolis. Iš to galimas spręsti, kad aisčiai jau galėję būti Perkūno garbintojai, tai rodytų Perkūno vardo žodiškas giminingumas su angl. pork – ‘kiauliena’. Dėl to susisiejimo dar pridurtina, kad griaustinio gargenimas yra panašus į tekio, (kuilio) kriuksėjimą- žvengimą.
Taigi tapinantis su vienu ar kitu pavadinimu praverstų žinoti jų pradines reikšmes , etimologijas.
Laikyti dzūkų ir kapsų pavadinimus vienodos kilmės, t.y. pagal tai, kad pirmieji vietoje ‘d’ sako ‘dz’, o atrieji vietoje ‘kaip’ sako ‘kap’, niekaip neišeina. Pirma, ‘kapsai’ yra tarmės pavadinimas kalbininkų duotas savo teorijose, kai dzūkai patys save taip vadino ir dėl to kalbos tarmė pavadinta jų vardu. Antra, dzūkai patys save vadina tuo vardu – tai tautosakos rinkėjų buvo rasta dar praeito amžiaus pradžije, kai tokių, kurie save vadinančių ‘kapsais,’- gyvenime nebuvo ir nėra.
Savivardis dzūkai pagal kilmę giminiuotinas su dzūk. žodžiu dzykis – “šernas”, taip pat su latvių cūkė, pačių dzūk. kūkė – ‘kiaulė, paršavedė’. Kaip tą pačią reikšmę turintį žodį dera priskirti ir Sūduvos pavadinimą, esantį giminingą su lotyn. sūs, suis – ‘kiaulė”. Iš čia gali būti pasidarytas liet. veiksmažodis ‘sūdyti’. Matyt, gilioje senovėje visų pirma buvo sūdoma kiaulės mėsa. Mitiškai painus tarminių reikšmių persipynimas.
Tacitas pažymi, kad aisčiai kaip amuletus nešioja šerno figūrėlos ir tik, kad jos apsaugo jios net ir priešų apsuptyje. Tai matyt, karių simbolis. Iš to galimas spręsti, kad aisčiai jau buvo perkūno garbintojai, kadangi Perkūno vardas žodiškai gretintinas su angl. pork – ‘kiauliena’. Dar pridurtina griaustinis panašus į tekio, kuilio) kriuksėjim – žvengimą.
dziukai Tai tarpukario laikų kalbininkų išradimas. Pirma, dzūkai patys save tuo vardu vadina, kapsu
Kažkaip niekaip nepavyksta iš atminties ištraukti žodžių „sūduviai”, „Sūduva” – nei mūsų LK mokytojų, nei suvalkietį tėvą juos tariant neprisimenu. Kažkaip nei manoji pokario laikų vaikystė, nei jaunystė su juo nesusijusi (betgi vėl – aš juk Vilniaus ir miestelių bruku tapsenau, nežinau, kas kitur Lietuvoje dėjosi!). Gal tiesiog toks metas buvo, kai labiau mėgtas kitas pavadinimas? Todėl ir anekdotus ne apie sūduvius – apie suvalkiečius skaldė. Įdėčiau dabar į kurio nors seno anekdoto tekstą „sūduvis” vietoj „suvalkietis”, ir būčiau nesuprasta. Kita vertus, atmintis tėra rėtis, atsijojantis pagal savo skonį įvykius ir žodžius.
Prieš miegą pasiklausykite – bus dėl ko ir pasiginčyti, ir save pašiurpinti, ir pasikikenti:
• Išplauta istorija ir kaip viskas susiję. Pokalbis su rašytoju, istoriku Robertu Petrausku.
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000234069/toks-gyvenimas-su-zita-kelmickaite-isplauta-istorija-ir-kaip-viskas-susije
apie Rusią, Rosiją, didžiarosus, „ukropus“ ir mus.
Kitokio pobūdžio pasiskaitymas apie tai, ką pokariu ir mūsų rytuose bei pietryčiuose gyvenę galėjo matyti −
• Ukrainiečių rašytojo Andrijaus Liubkos romaną „Karbidas“ aptaria Viktorija Ivančenko, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius.
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000234062
• Už Vilniaus. Bauginančių ekskursijų Joniškėlyje vedėjas: 80 proc. nualpusių moterų yra lietuvių kalbos mokytojos
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000183634
„Viktoras Stanislovaitis yra žmogus-orkestras, kuris 4-us metus kuria visokiausias istorijas pasakojančio Dėdės Juzės personažą, [ … , vadovauja ] − darbs.lt , veda itin populiarias ekskursijas Joniškėlio dvare ir didžiuojasi, kad moka ir gali kalbėti pasvaliečių tarme.“
Dar nemačiau, kad Guglas būtų toks pilnas nuorodų apie mūsų žmogų − įrašę vardą ir pavardę, nežinosite, ką rinktis. Apie jo > lėtojo turizmo ir kt. vaidinimus kažkiek ČIA: − joniskelis.lt/2021/07/dede-juze-keliauja-aplink-pasauli-pradejo-nuo-joniskelio, ir ČIA − lt-lt.facebook.com/stanislovaitis , Guglo vaizdai, Kontribi, JuTube, rekvizitai. lt
Viską išklausot, ir einat miegot. Primenu − kai atsibusite, bus jau pirmadienis.