Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 24 11:30

Politinis strateginis lygmuo

Maskva švelnina toną dėl grasinimų branduoliniu karu. Vakar Rusijos užsienio teroro reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva neketina panaudoti branduolinio ginklo, ir kad bet kokia konfrontacija su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis neatitinka Kremliaus interesų.

„Mes niekam negrasiname branduoliniais ginklais“, – teigia Riabkovas. „Jų panaudojimo kriterijai išdėstyti Rusijos karinėje doktrinoje“.

Užsienio žiniasklaida cituoja buvusių Rusijos generolų teiginius, kad Maskva greičiausiai nenaudos branduolinių ginklų. Taip esą nuspręsta, nes branduolinių ginklų panaudojimas sunaikintų abi konflikto puses. Rusija esą panaudotų branduolinį ginklą tik tokiu atveju, jei kolektyviniai vakarai (suprask, Aljansas) užpultų Rusiją.

Kuo paremtas toks Kremliaus blaškymasis, kai vieną dieną grasina branduoliniu karu, o kitą dieną tai neigia? Kremlius išsigando Vakarų valstybių vadovų retorikos ir atvirų žinučių apie galimą tiesioginį NATO įsitraukimą į Rusijos-Ukrainos konfliktą. Ženkliai išaugusi to tikimybė pakeitė Maskvos skaičiavimus ir privertė įjungti stabdį.

Remiantis Amerikos mokslininkų federacijos skaičiavimais, Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą – beveik 6 000 kovinių galvučių.

Pagal 2020 m. priimtą branduolinę doktriną Rusija yra pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus, jei gautų informacijos apie artėjantį balistinės raketos smūgį, patirtų ataką, susijusią su branduoliniais ginklais ar kitais masinio naikinimo ginklais, jei priešininkas pažeistų kritinę infrastruktūrą, kuri kontroliuoja jos branduolinį arsenalą, arba jei susidurtų su įprastine karine grėsme, keliančia pavojų „pačiam valstybės (Rusijos) egzistavimui“.

Šiandien atvirai kalbama, kad Maskva blefuoja, gąsdindama taktinio branduolinio ginklo panaudojimu. Pirma, tai techniškai sudėtinga ir ilga procedūra, o antra, tą iškart pastebės NATO ir sureaguos greičiau, nei branduolinis užtaisas bus paleistas ar aktyvuotas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas M. Podoliakas paragino branduolines valstybes įsipareigoti „nedelsiant suduoti atsakomuosius branduolinius smūgius“ Rusijai, jei Maskva bandytų panaudoti savo ginklus Ukrainoje.

Apie ryžtą smogti Rusijai užsiminė JAV prezidentas Džo Baidenas, pagrasinęs Rusijai „lemiamu“ atsaku, jei Maskva Ukrainoje panaudotų cheminį ar taktinį branduolinį ginklą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas „užtikrins, kad Maskvoje nekiltų nesusipratimų dėl branduolinių ginklų panaudojimo rimtumo“.

Šiuo metu Rusijos branduolinio arsenalo aktyvavimas nepastebimas.

Viskas, ko šiuo metu siekia Kremlius – esamų okupuotų teritorijų prijungimas prie Mordoro Federacijos. Klausimas vienas – kaip į tai turėtų nedelsiant reaguoti Vakarų valstybės? Apsiriboti susirūpinimu ir eilinėmis sankcijomis, ar pasakyti – užtenka! ir imtis veiksmų ant žemės.

Kremlius pareiškė, kad tikisi, jog keturių okupuotų Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos procesas vyks greitai. Putinui burna dirbantis Peskovas pridūrė, kad Maskva bet kokius Ukrainos bandymus susigrąžinti keturis regionus laikys „išpuoliais“ prieš savo teritoriją.

Tie „išpuoliai“ vyksta kasdien. Ukraina neabejotinai užpuls „Rusiją.“ Tačiau, paprastai kalbant, šie Kremliaus išsidirbinėjimai, melas ir vykdomas teroras „užkniso“ net ramiausius ir labai „išlaikytus“ vyrus. Putino chuntai ateina galas. Kada – laiko klausimas.

Tariamoms „pergalėms“ Ukrainoje „įteisinti“ ir tam, kad kare būtų padaryta pauzė, Kremlius įjungė savo sąjungininkus: Kinijos užsienio reikalų ministerija ėmė spausti Ukrainą, kad pastaroji siektų „taikaus susitarimo“ su Maskva. Kinijos valstybinė žiniasklaida šiuos žingsnius pavadino „pastangomis, kurios padėtų taikiai sureguliuoti karą“.

Maskva, siekdama derybų su Kijevu, „įjungė“ ir Meksiką: Meksikos užsienio reikalų ministras Marselo Ebrardas susitiko su Lavrovu aptarti Meksikos taikos plano dėl Ukrainos konflikto, kurį jis šią savaitę pristatė JT Generalinei Asamblėjai.

Meksikos vyriausybė parengė planą, pagal kurį numatoma sukurti „tarpininkavimo komitetą“, kuriam vadovautų Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir popiežius Pranciškus.

Mes renkamės kitokį taikos derybų komitetą: HIMARS su tolimojo nuotolio ATACMS, NATO taikdarius ir pilną okupuotų Ukrainos teritorijų denacifikaciją nuo ginkluotų rusofašistų.

Turkija pasiūlė atimti iš Rusijos veto teisę JT Saugumo Taryboje, nes šalis (Rusija), kuri yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, gali vetuoti šios JT institucijos sprendimus, kuriais siekiama kovoti su jos pačios nusikaltimais.

Pasak Turkijos užsienio reikalų ministro Mevlutas Cavusoglu (Mevlüt Çavuşoğlu), vis daugiau politikų pareiškia, kad „pasaulis yra didesnis nei penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės“.

Pagal JT Chartiją Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės, galinčios pasinaudoti veto teise (Prancūzija, JAV, Kinija, Jungtinė Karalystė ir Rusija), ir 10 nenuolatinių narių, kuriuos renka JT Generalinė Asamblėja.

Balandį JT Saugumo Taryboje kalbėjęs prezidentas Lukašenka pareiškė, kad JT turėtų pašalinti Rusiją iš nuolatinių Saugumo Tarybos narių.

Baltarusijos kolūkio pirmininkas ir antiprezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijoje mobilizacijos nebus. „Mobilizacija vyksta Rusijoje… Mobilizacijos (čia) nebus“, – sakė jis. Diktatorius iš visų jėgų stengiasi išvengti tarptautinio teismo ir perspektyvos atsidurti pasaulio istorijos srutų duobėje, apsimesdamas, kad jis kare nedalyvauja.

Pagal baudžiamosios teisės principus, žudymui, kankinimams ir kitiems nusikaltimams skirtų ginklų ar įrangos tiekimas, talkinimas kriminaliniams ir karo nusikaltėliams yra ne kas kita, kaip bendrininkavimas.

Lukašenka sėdės tarptautiniame teisme ir degs pragare.

JAV ambasadorė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Mišel Teilor (Michele Taylor), remdamasi neįvardytais šaltiniais, apkaltino Rusiją, kad nuo invazijos pradžios ji prievarta deportavo nuo 900 000 iki 1,6 mln. ukrainiečių.

JT tyrimas pateikė išvadas, kuriose teigiama, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų: žiaurumai apėmė masines atakas kasetiniais šaudmenimis ir daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro atakas apgyvendintose vietovėse, blogą elgesį su Rusijos pajėgų neteisėtai sulaikytais asmenimis ir jų kankinimą bei seksualinį smurtą.

„Komisija užfiksavo atvejų, kai vaikai buvo prievartaujami, kankinami ir neteisėtai laikomi nelaisvėje. Vaikai taip pat žuvo ir buvo sužeisti per beatodairiškas atakas sprogstamaisiais užtaisais“, – sakė ji.

Būsime sarkastiški: o žudynės ir karo nusikaltimai Vilniuje, Tbilisyje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Čečėnijoje, Ukrainoje 2014-aisiais buvo kas? Nekalti žaidimai? Išdykavimai?

Fašizmas neatsiranda iš niekur. Rusiškąjį fašizmą toleravo ir tam tikra prasme išugdė prieš nusikaltimus užsimerkę Vakarai, todėl dabar blogį jie patys privalo išrauti su šaknimis ir galutinai pribaigti.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Ukraina ir toliau rodo iniciatyvą šalies šiaurės rytuose ir pietuose.

Rusijos armijos gynybiniai placdarmai skylėti ir skysti.

Limane įsitvirtinę rusų daliniai šiuo metu apsupti. Šie daliniai esą neseniai pabėgo be mūšio iš Iziumo miesto ir dabar turi ginti Limano transporto mazgus. Rusų kariai lengvai ginkluoti, prastai motyvuoti. Abejojama, ar tokios pajėgos ilgai išsilaikys okupuotame mieste, nesulaukiant pastiprinimo.

Ukrainos kariuomenės atakos Oskolio fronto linijoje rodo, kad priešas neturi reikiamų pajėgumų išsilaikyti esamuose placdarmuose. Rusijos ginkluotosios pajėgos išgyvena didžiulę krizę.

Dalinė mobilizacija, tūkstančių Rusijos piliečių metimas į frontą ir bandymai „gyvąja jėga“ arba, kaip sako ukrainiečiai, bandymas „mobilizuota mėsa“ užkišti skyles fronto linijoje, rodo, kad Rusija ruošiasi ne puolimui, o okupuotų teritorijų išlaikymui.

Dar kažkurį laiką, greičiausiai, tai pavyks. O toliau?

Taktinis lygmuo

Okupantai nesiliauja smūgiavę civilinei infrastruktūrai ir civilių gyventojų namams.

Per pastarąją parą rusų armija surengė 5 raketų ir 14 aviacijos smūgius, įvykdė daugiau kaip 60 apšaudymų raketinės artilerijos sistemomis taikydamiesi į karinius ir civilius objektus Ukrainoje.

Nuo rusiškųjų okupantų smūgių nukentėjo daugiau kaip 60 gyvenviečių.

Pranešama, jog du žmonės žuvo ir keletas sužeista po Rusijos okupantų bepiločių lėktuvų smūgių Odesoje. Virš miesto numuštas vienas dronas – kamikadzė.

Per parą Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė šešis dronus kamikadzes.

Priešlėktuvinių raketų daliniai numušė Irano gamybos atakos droną „Mohajer-6“. Iranas Rusijai galėjo duoti iki tūkstančio tokių dronų.

Naktį Nikolajevo miestas taip pat buvo apšaudytas raketomis.

Laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje okupacinė valdžia rengia vadinamuosius „referendumus“. Dėl mažo „rinkimų apylinkių“ lankomumo procento, „apklausos komisijų“ darbuotojai, lydimi Rusijos karių, renka vietos gyventojų parašus, braudamiesi į asmenines valdas.

Žmonės priversti pasirašyti biuletenius atsuktų automatinių ginklų akivaizdoje.

Driskiai tęsia viduramžiškas plėšikavimo tradicijas: Melitopolyje, vadinamieji, „kadyroviečiai“ užgrobė privačios bendrovės žemės ūkio technikos sandėlį ir pradėjo užgrobto turto išpardavimą.

Ukrainos karo aviacija sudavė 25 smūgius gynybinėms priešo pozicijoms, karinės technikos dislokacijos vietoms ir 7 priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijoms.

Priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino vieną sraigtasparnį ir vieną lėktuvą.

Ukrainos Raketinės artilerijos pajėgos smogė 6 rusų kontrolės punktams, daugiau kaip 20 priešo gyvosios jėgos ir technikos židinių, 3 priešlėktuvinės gynybos pozicijoms ir 4 amunicijos sandėliams.

Nuotrauka: rusai apšaudė civilinę infrastruktūrą Zaporžės srityje.

Dėkojame, kad skaitote ir dalinatės mūsų tekstais bei paremiate mūsų darbą. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, LT447300010172065624