Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metų minėjimo 2023 metais planą.
Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais 2023-iuosius Seimas paskelbė atsižvelgdamas į tai, kad 1323 m. sausio 25 d. Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose buvo pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą. Tuo pačiu nutarimu Seimas pavedė Vyriausybei parengti šių atmintinų metų minėjimo planą.
Vyriausybės patvirtintame plane numatyta kitų metų sausio 25–29 dienomis surengti Vilniaus 700-ąjį gimtadienį. 2023 m. bus rengiamas ir parlamentinių Ateities komitetų susitikimas – „Vilniaus konferencija“, taip pat senųjų, Lietuvos valstybę įkūnijančių giminių atstovų (Radvilų, Sanguškų, Giedraičių ir kt.) susitikimas.
Numatyta sukurti ir pristatyti septynių tarptautinio masto kompozitorių koncertinę programą ir garso instaliacijų mieste projektą „Muzika Vilniui“, sukurti ir įgyvendinti projektą „Connect: Vilnius – operos miestas“, parengti ir pristatyti audiovizualinį projektą „Kartą Vilniuje“, įgyvendinti kuriant filmą „Vilniaus pokeris“ jį lydinčias koncertinę ir parodinę projekto dalis, taip pat sukurti ir įgyvendinti Vilniaus pažinimo programą, skirtą Lietuvos moksleiviams.
Minėjimo plane numatyta įrengti paviljoną ir parengti edukacines programas parodai „Vilnius prieš 200 metų“, projektą „Triumfo arka“, skirtą Vilniaus 700 metų sukakčiai paminėti, surengti muzikos festivalį „Jaunas kaip Vilnius“ Vingio parke, Vilniaus performanso meno bienalę. Kitąmet taip pat planuojamas „Liublino ketverto“ intelektualų forumas ir Nobelio premijos laureatų diskusija „Vilnius – UNESCO literatūrinio paveldo miestas“ bei „Liublino ketverto“ istorikų kongresas.
Jubiliejiniams metams bus skirta parodos „Aš esu Vilnietis“ ir „Vilniaus pokeris“, „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija kaip istorinės atminties objektas XVIII a. pabaigoje – XX a. pabaigoje“, „Žygimanto Augusto gobelenų sugrįžimas į Vilnių“.
Bendru sutarimu į Vyriausybės patvirtintą planą integruoti ir pagrindiniai viešosios įstaigos „GO Vilnius“ suplanuoti projektai šiems atmintiniems metams pažymėti.
Rengiant minėjimo planą, visgi, reikėtų pasekti Palangos miesto pavyzdžiu, kai Gintaro muziejuje buvo surengta konferencija dėl struktūrinės paleoastronominės observatorijos Birutės kalne pastatymo kalne datos (kartu ir Palangos gyvenvietės atsiradimo) įvardinimo. Tai – 7.632 m. pr. Kr. laikas.
Vilniuje, gi, Katedros prebiterijos pamatuose (K. N. Kitkauskas, “Kvadratinio pastato planas”) yra įmūrytas pentagramos formos akmuo, kur jame puikiai įsipaišo vilko pėda. Vilkpėdės gatvė, beto, Vilniuje irgi yra.
Vilko pėda pagal žvaigždes rodo 7. 275 m. pr. Kr. datą, todėl Vilniaus miesto gyvenvietė čia buvo įkurta (palangiškiai – kad pučiasi, kad pučiasi) 357 metais vėliau. Ledynmetis, žinia, prieš 10 tūkst. m. tuo metu jau buvo pasibaigęs.
Vilniaus Pilių direkciją, tad, kviesčiau į renginių programą įtraukti konferenciją apie faktinę (archeologiniai daviniai), o ne rašytinę, Vilniaus miesto Šventaragyje 7.275 m. pr. Kr. įkūrimo datą.
Dėkoju.
Ne pūstis, o abiem sykiu džiaugtis reikia, kad ir vienas ir kitas išsaugojo tokius ,,įkalčius”, gadinančius kai kieno platinamus ,,naratyvus” apie tai, kad ne mes. o jie čia buvo (net kai šių tautų Europoje dar apskritai nebuvo); kad litvinai čia kone ,,per tvorą į jų sodą” perlipę nelegalai.
Pritarčiau tokios konferencijos organizavimui Vilniaus 700 metų minėjimo proga. Juk su tuo paleoastronominės observarorijos pagarsėjimu Vilnius pritrauktų begales turistų iš viso pasaulio. Tam dabar derėtų Katedros pamatuose įmūrytam akmeniui įrengti tinkamą eksponavimą, kad žmonėms būtų suprantama kaip iš jame pavaizduotos viko pėdos galima pasakyti, kad tas akmuo rodo, skaičiujant nuo dabar, jog buvo pastatytas 7.275 metais prieš Kr.
Galima dar pridurti. Suprantama, kad tokia observatorija senovėje buvo svarbus įrenginys laikams pagal žvaigždžių padėtį skaičiuoti. Tad su laiko skaičiavimu gali būti susijęs ir vietos pavadinimas. Tas pavadinimas galėtų būti 1323 metais minimas Gedeminne, kurio Ged- giminiuotinas su liet. gadynė, latv. gads, rus. god, reiškiantys liet. ‚metai‘, o tai akivaizdu yra su laiko reikšme susieję žodžiai.
Dėl to galima manyti, kad lietuviai (baltai) nuo genčių susidaryno laikų naudojosi šia observatorija ir būtent todėl ta vieta gali būti gavusi Gedeminne, t.y. Metminės vardą. Tokiu atveju yra pagrindo laikyti, kad iki 1323 metų Vilniaus vieta galėjusi turėti nuo gentinių laikų Gedeminos vardą.
Taigi įdomi būtų konferencija,
Būtent, nuostabu! Ačiū! Reikia tą mintį į tinkamą ausį išsakyti ir, nieko nelaukiant, raitotis rankoves..
„Connect: Vilnius – operos miestas“
„GO Vilnius“
Matyt, kad tinka, jei štai taip yra.
Klausimų turite?