Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai ir jaunimas vis dažniau susiduria su melagingomis žiniomis, o dažnas neturi reikalingų gebėjimų jas atpažinti.
Mokslo asociacijos Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija kartu su Britų taryba Lietuvoje bei Aukštadvario vaikų dienos centru „Navininkai“ šiemet vasarą rengė medijų užsiėmimus „Fake Cake“ (liet. „suklastotas pyragas“), kurių tikslas buvo susipažinti su melagingomis žiniomis ir kovos su jomis būdais.
„Šiandien vaikai itin daug laiko praleidžia skaitmeniniame pasaulyje.
Beveik visi edukacijos dalyviai nurodė, kad kasdien naudojasi internetu, turi susikūrę po kelis profilius skirtinguose socialiniuose tinkluose, tad natūralu, kad kasdien susiduria su dideliais žinių srautas, deja, ne visos žinios yra patikimos“, – tikino Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos projektų vadovė Lina Bakšytė.
Jos teigimu, medijų užsiėmimuose „Fake Cake“ iki šiol dalyvavo apie 80 vaikų ir jaunimo, įdomu, kad visi dalyviai, kurių amžius buvo nuo 12 iki 18 metų, nurodė, kad yra susidūrę su apgaulingomis žiniomis, dažniausiai – internete.
Anot L. Bakšytės, siekiant patikrinti žinių patikimumą būtina įsitikinti ar yra patikimas siuntėjas, ar tikra nuoroda, nes dažnai adresas būna tik panašus į mums žinomus oficialius šaltinius.
Augančių netikrų žinių kiekius nurodo ir tarptautinės organizacijos: UNICEF 2021 metų rugpjūčio ataskaitoje nurodoma, kad 2020 metais du trečdaliai (76 proc.) 14–24 metų amžiaus jaunimo bent kartą per savaitę internete matė melagingas žinias, o tai 50 proc. daugiau nei ankstesniais dvejais metais.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos kartu su Britų taryba Lietuvoje rengtuose medijų užsiėmimuose „Fake Cake“ (liet. „suklastotas pyragas“) vaikai bei jaunimas dalyvavo žaidybinėje diskusijoje apie melagingas žinias, siekiant didinti atsparumą jos poveikiui bei pasitelkdami STEAM būdus, atliko bandymus praktikoje kokie yra dažniausiai pasitaikantys melagingų žinių būdai ir kaip juos pažinti.
„Šiandien itin svarbus yra kritinis mąstymas, todėl ieškome ir diegiame naujoviškus į problemą nukreiptus sprendimus mokyklose ir už jos ribų.
Labai svarbu kuo anksčiau pradėti mokytis kaip atskirti tikras žinias nuo melagingų ir tai padaryti galima linksmai žaidžiant ar atliekant bandymus“, – sakė Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė dr. Eglė Celiešienė.
Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė pastebi, kad melagingoms žinioms itin paveikūs yra jautriausių visuomenės grupių vaikai ir jaunimas, tai dažnai grupės iš atokių regionų, gyvenančios šeimose, gaunančias žemesnes nei šalies vidurkis pajamas ar gyvenantys iš socialinių pašalpų.
Teigiamosios tėvystės mokymus rengiančios ,,Vaikų ugdymas“ organizacijos vadovė dr. Sigita Burvytė pabrėžia, kad vaikai yra lengviau pažeidžiami, todėl, įvairių tyrimų duomenimis, dažnai tampa melagingų žinių taikiniu.
Siekiant užtikrinti vaikų saugumą nuo neigiamo melagingų žinių poveikio S. Burvytė pataria kalbėtis su jais šia tema pagal jų amžių.
Pavyzdžiui, tėvams ar mokytojams jaučiant, kad paauglys įsitraukia į sąmokslo teorijų naujienas, patariame daugiau dėmesio skirti užmegzti ryšį su jaunuoliu, o ne skubėti įrodyti klaidingas žinias.
„Nereikia ,,mokyti”, – tokiu būdu suaugę tik sustiprina jų norą dar labiau įsitraukti į dezinformaciją skleidžiančią bendruomenę ar virtualų tinklą.
Verta atrasti veiklos būdų, kurie leistų išgirsti bei geriau suprasti savo vaiką ar jaunuolį. Tik užmezgę ryšį, išklausę jo idėjas, galime užduoti klausimus, padedančius kritiškai mąstyti”, – tikino S. Burvytė.
Tuo tarpu jaunesnio amžiaus vaikams patariama supažindinti su tuo kas yra netikros naujienos, kalbantis ramiai bei aiškiai.
„Svarbu leisti vaikams žinoti, kad šeimoje jiems yra saugu kalbėti apie viską, nes mūsų reakcijos kartais gali juos labiau išgąsdinti nei suvokimas, kad ne viskas ką jie mato internete yra tikra.
Netikros naujienos yra mūsų tikrovė, su kuria svarbu supažindinti vaikus ir mes galime jiems parodyti, jog yra skirtumas tarp asmeninių kai kurių žmonių įsitikinimų ir žinių, kurios buvo priimtos visuomenėje, nes buvo patikrintos moksliniu būdu”, – pabrėžė S. Burvytė.
Užsiėmimai „Fake Cake“ (,,Suklastotas pyragas“, – liet. kalb.) jaunimui remiasi tarptautine į problemos sprendimą nukreipta metodika „projektas Pilietis“ ir tarptautinio projekto „Game changer” patirtimi, kurio metu išskirtos sėkmingos mokyklų istorijos, įgyvendinant pilietinio dalyvavimo veiklas.
Veiklos įgyvendintos kartu su partneriais:
„Vaikų ugdymas“, Lietuvos vaikų fondu, Aukšradvario vaikų dienos centru „Navininkai”, Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namais, jaunimo namais „Atsigręžk į vaikus” ir Trakų rajono Rūdiškių gimnazija.