Garsus fotografas, žymus portretistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2011) Algimantas Aleksandravičius dalijasi keliasdešimčia liaudies meistrų, tautodailininkų, portretų. Žinoma, ne vien dėl to, kad atpažintume vieną ar kitą meistrą. Nuotraukose daug daugiau įvairios informacijos – antropologiniai tipai, aplinka, interjerai, gyvenimo buitis ir būtis. Savo gausiuose interviu žiniasklaidai, ypač portalui „Bernardinai“, autorius yra plačiai papasakojęs apie savo kūrybinį kelią ir kūrybines nuostatas:
„Dabar portretą padarau iš 15–20 kadrų. Tačiau šiandien mane domina ne tik žmogaus veidas, bet pasakojimas apie žmogų. Veido fragmentas, rankos gysla, rūbų detalė, skirtingos emocijos, judesys – viskas be galo įdomu.“
Panorėsiantiems plačiau susipažinti su Algimanto Aleksandravičiaus kūryba pateikiame keletą nuorodų. Toliau – jau Jūs patys.
www.bernardinai.lt/lyg-pats-butu-tapes-vilniaus-grindiniu-is-fotomenininko-a-aleksandraviciaus-istoriju/
www.bernardinai.lt/2015-12-22-algimanto-aleksandraviciaus-legenda-apie-lietuva/
www.bernardinai.lt/2014-09-08-algimantas-aleksandravicius-fotografijoje-as-ilgiuosi-fotografijos/
www.bernardinai.lt/2014-09-02-fotomenininkas-algimantas-aleksandravicius-po-aukstaitijos-dangumi/
1. 1. Audėja Domicėlė Banevičienė audžia Kaišiadorių rajone esančių miestelių vėliavas, taip pat audinius, reikalingus etnografinių ansamblių rūbams ir muziejų eksponatams siūti. Nuaudė tradicinį aukštaitės nuometą prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apie audėją Prancūzijoje sukurtas filmas „Lino kelias". Rumšiškės, 2014.
2. 2. Audėja Jadvyga Puzienė. Dargužiai, 2015
3. 3. Audėjų audėja Angelė Aleliūnienė. Panevėžys, 2004.
4. 4. Saulė Lazarevičienė-Valentukevičiūtė – kaišytinių juostų audėja, sodų ir verbų rišėja, pedagogė. Panočiai, 2015.
5. 5. Medžio drožėjas, tautodailininkas Kazimieras Striaupa. Dovainiai, 2008.
6. 6. Antanas Česnulis – medžio drožėjas, skulptorius. 1988 m. Naujasodėje įkūrė savo vardo skulptūrų ir poilsio parką „Ekspozicija". Naujasodė, 2015.
7. 7. Adolfas Gedvilas – tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, įmonės „Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaras" įkūrėjas ir vadovas. Ryškėnai, 2013.
8. 8. Medžio drožėjas Vidas Jatulevičius. Vabalninkas, 2014.
9. 9. Tautodailininkė Audronė Lampickienė su motina Danguole. Alytus, 2015.
10. 10. Medžio drožėjas Saulius Lampickas. Alytus, 2015.
11. 11. Medžio drožėjas Raimundas Blažaitis. Alvitas, 2016.
12. 12. Algirdas Juškevičius – medžio drožėjas, skulptorius, pedagogas, dailės studijos „Kadagys" įkūrėjas, diplomuotas matematikas. Varėna, 2015.
13. Romas Norkūnas – Dzūkijos nacionalinio parko amatų meistras, bitininkas. Užsiima nykstančiais amatais: pynimu, virvių vijimu, drevine bitininkyste, deguto gaminimu, nendrinių ir šiaudinių stogų dengimu. Musteika, 2014.
14. 14. Tautodailininkas Vidmantas Mažukna – medžio drožėjas, buvęs Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas, povandeninės žūklės profesionalas, naras. Velžys, 2001.
15. 15. Medžio drožėjas Vytautas Ulevičius. V. Ulevičiaus kūrybos ekspozicijos pristatomos keliuose Lietuvos ir viename Italijos muziejuje (įrengtas autoriui dovanojus savo kūrinių kolekciją Popiežiškajai Šv. Kazimiero lietuvių kolegijai Romoje). Kėdainių krašto muziejaus skyriuje įrengtoje V. Ulevičiaus darbų ekspozicijoje demonstruojami išdrožti šachmatai, pavadinti „Žalgirio mūšis“, kuriame metrinės ir dar aukštesnės figūros vaizduoja visą kariauną. Apie 40 medžio skulptūrų 2005 m. buvo padovanota Panevėžiui. Darbai eksponuojami Santuokų rūmuose. Dar viena tautodailininko medžio drožinių ir piešinių ekspozicija įrengta Žemaičių dailės muziejuje Plungės dvaro rūmuose. Krakės, 1997.
16. 16. Medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas. Druskininkai, 2008.
17. 17. Skulptorius, medžio drožėjas Albertas Žulkus, audėja Teresė Žulkienė su sūnumi medžio drožėju, antikvarinių baldų restauratoriumi Linu Žulkumi. Palanga, 2013.
18. 18. Tautodailininkai Regina ir Justinas Jonušai. Godeliai, 2013.
19. 19. Tautodailininkė Elena Adomaitienė su sūnumi tautodailininku Stanislovu Adomaičiu. Akmenė, 2013.
20. 20. Keramikas Vytautas Valiušis šiandien pelnytai yra vadinamas Lietuvos puodžių karaliumi. Per 50 metų Vytautas Valiušis puoselėja liaudiškos keramikos papročius. 2001 m. Leliūnuose, Utenos r., įkūrė unikalų Keramikos muziejų. Leliūnai, 2019.
21. 21. Algis Svirnelis – tautodailininkas, senųjų kryžių atkūrėjas, gidas. Marcinkonys, 2015.
Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys: kalba ir etninė kultūra, 6 tūkst.
