Praėjusią savaitę Vilniuje buvo registruotas garbaus amžiaus efektyvus organų donoras. 85-erių Donoras nuo šiol yra vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje.
Donoro artimieji praėjusią savaitę priėmė kilnų sprendimą ir nutarė įprasminti mylimo žmogaus netektį ištariant „taip“ organų donorystei. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių Donoro inkstai. Transplantacijos buvo atliktos VUL Santaros klinikose.
Kai kurie žmonės gali manyti, kad žmogus gali būti per senas tapti organų donoru, tačiau tai – mitas. Organų donorais gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, kadangi viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo sveikatos būklės.
Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tik po jo smegenų mirties. Vyriausias organų donoras Lietuvoje iki šiol buvo 84 metų. Europoje yra registruotų net 95 metų organų donorų.
Svarbiausią sprendimą priima artimieji
Apie galimybę donuoti mirusiojo organus kitiems sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tais atvejais, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama smegenų mirtis arba širdies sustojimas. Įvairių medicininių aparatų ir vaistų dėka kiti organai kurį laiką dar funkcionuoja, todėl yra galimybė įgyvendinti transplantacijos procesą. Apie tai donorinė ligoninė informuoja NTB.
Transplantacijų koordinatoriams mirusįjį užregistravus kaip potencialių organų donorą yra atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kurie donoro organai ir (ar) audiniai yra tinkami transplantacijai.
Kitas labai svarbus etapas – pokalbis su artimaisiais, tik nuo jų priklauso ar organų donorystės ir transplantacijos procesai galės tęstis toliau. Šiuo metu Lietuvoje artimųjų prieštaravimai sudaro apie 25,5 proc.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinka.
Tiems žmonėms, kuriems tinka donorinis organas, dažniausiai dar tą pačią dieną atliekama transplantacija, nes transplantacijai paruošti organai gyvybingi išlieka ribotą laiką.
Persodinimo laukia šimtai
Apie galimybę donuoti mirusio žmogaus organus artimieji išgirsta pačiu sunkiausiu metu. Netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Lietuvoje, kaip ir Kipre, Vokietijoje, Rumunijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Danijoje ir Airijoje, šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, vedamas geranoriškumo gali pasirašyti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taptų potencialiu organų donoru. Tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti artimieji, kurie gali ir nežinoti apie tai, kad mylimas žmogus buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei.
Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio organų donorystės modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei po mirties, jeigu jis nėra raštu išreiškęs nepritarimo, tačiau paskutinis sprendimas vis tiek priklauso artimiesiems. Manoma, kad taikant šį organų donorystės modelį artimiesiems yra lengviau apsispręsti dėl organų dovanojimo, nes tuomet jie aiškiai žino, ar žmogus prieš mirtį nebuvo išreiškęs nepritarimo.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 325 žmonės: 77 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 9 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 145 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
