Su atnaujintu Ąžuolyno parku ir atgimstančiu Žaliakalnio sporto kompleksu besiribojantis Dainų slėnis jau netrukus sulauks pirmųjų pokyčių.
Iki kitų metų pabaigos sutvarkyti renginiams skirtą erdvę po atviru dangumi įsipareigojo viešąsias rangos darbų varžytuves laimėjusi vilniečių bendrovė „Infes“.
Pasitiks gražią sukaktį
Architektų komanda „Metro architektūra“ rekonstrukcijos techninį projektą parengė dar 2018 metais. Tačiau tikirų darbų pradžia dėl nerezultatyviai susiklostydavusių varžytuvių – gerokai užtruko.
Dainų slėnis Ąžuolyno pašonėje skaičiuoja jau virš pusšimčio metų. Ši šventa erdvė daugiau kaip prieš dešimtmetį buvo išplėšta iš miesto rankų ir atsidūrė privatininkų žinioje, tačiau Kaunui pavyko ją susigrąžinti savo žinion.
„Dainų ir šokių šventė 2024 metais minės ypatingą sukaktį – savo gyvavimo šimtmetį. Ta graži istorija prasidėjo Kaune, tad ir sukaktį turime deramai paminėti savo mieste.
Iki to laiko žadame iš pagrindų atnaujinti Dainų slėnį, kad aplink jį vėl linguotų ąžuolai nuo geros nuotaikos, šokių ir dainų.
Džiaugiuosi, kad Dainų slėnis netapo kažkieno privačia valda, bet grįžo miestui, kuriam ir turi priklausyti.
Baigus tvarkyti šį ir greta esančias vietas, Žaliakalnis taps dar didesne Kauno puošmena ir lankytina vieta“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nauji bruožai
Rangos darbų varžytuves laimėjusi bendrovė „Infes“ atnaujinti Dainų slėnį įsipareigojo per 15 mėnesių, dar numatant 3 mėn. trukmės technologinę pertrauką žiemos laiku. Taigi darbai gali užtrukti iki pusantrų metų, o jų vertė sieks 7 mln. eurų.
Pasak Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus, per atnaujinimą ruošiamasi ne tik atnaujinti dangas, tribūnas, laiptus.
Dainų slėnis turės ir naujų bruožų – po atlikėjų tribūnomis numatyta įrengti holą, persirengimo kambarius, sanitarinius mazgus su dušais, grimerines, pagalbines ir administracines patalpas, elektros skydinę, tambūrą ir laiptinę.
Taip pat visoje teritorijoje numatytas naujas apšvietimas, kurio pagrindinis bruožas – vertikalus šviesos spindulys. Juo bus siekiama sukurti Dainų slėnio vietoženklį.
Projekte numatyti ir kiti mažosios architektūros bruožai, pasitarnausiantys lankytojų patogumui: mediniai suoliukai, šiukšliadėžės bei dviračių stovai.
„Pradėti rangos darbus žadėjome kur kas anksčiau. Deja, vienose varžytuvėse kandidatai pateikė netinkamai užpildytus dokumentus, o kituose pasiūlymai viršydavo maksimalią pasiūlymo vertę“, – teigė V. Abramavičius.
Besikeičiantis Žaliakalnis
Darbų pradžią pasitinkantis Dainų slėnis papildys šalia atgimstantį Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą.
Čia jau baigtos Dariaus ir Girėno stadiono statybos bei Sporto halės rekonstrukcija, pradėtas statyti uždaras lengvosios atletikos maniežas.
Istorinius ir naujus statinius papuoš tvarkoma Sporto gatvės aikštė su sportininkų šlovės alėja.
Pokyčių sulaukė ir didžiausias Europoje Ąžuolynas mieste. Su žinovų dendrologų priežiūra parke atnaujinta esamų takų danga, įrengtos poilsio ir laisvalaikio zonos, mažoji architektūra.
Suformuota 7 km natūralių ir 3 km asfaltuotų takų pėstiesiems bei apie kilometrą besidriekiantis atskiras kelias dviračiams. Ypatingas dėmesys skirtas saugomoje teritorijoje augantiems šimtamečiams ąžuolams bei gyvūnijai.
Geresnį susisiekimą užtikrins naujai įrengti dveji laiptai į Ąžuolyną, remontuojama Vydūno alėja ir tvarkomos kitos aplinkinės gatvės.
Iki žiemos numatyta kapitaliai atnaujinti Radvilėnų plento atkarpą nuo Zoologijos sodo iki Tunelio gatvės, o pastarojoje jau nutiesti nauji šaligatviai, atstatomas pėsčiųjų viadukas, vedantis į Aukštuosius Šančius.
Kai pasižiūriu į šiuos laiptus , taip suspurda sena širdis, kad reikia lašiukų įvarvinti. Įsivaizduojat berną ( 23 metai) lipantį tais laiptais su , daugiau kaip pusė centnerio merga rankose. Iki pat viršaus.
Perspėjimas (kompiuterių žaidėjams) . Niekada to nedaryti. Prie bet kokių aplinkybių, jei neužsiiminėji sunkiąją atletika , nors ir įsimylėjęs iki ausų. Už Dainų Slėnį !
Sakant, kad Dainų ir šokių šventės prasidėjo Kaune, būtina pridurti, nes Vilnius buvo Lenkijos okupuotas. Taigi jos šimtmetį derėtų minėti šventę rengiant Vilniuje bei nevengiant prisiminti šį skaudų Lietuvai ir lietuvybei faktą.
Taip ir “Kauno – Europos kultūros sostinės dienas” gerai būtų švęsti Vilniuje?
Jas, tai jau, matyt, Matjošaičiams būtų geriau švęsti – Maskvoje…