Rugpjūčio 30 d. Molėtų kultūros centre (Inturkės g. 4) vyks Utenos regiono perkusijos ir džiazo šventės uždarymo renginys.
14.00 val. vyks vieno įdomiausių būgnininkų Marijaus Aleksos meistriškumo kursai („master klass“). Tai praktinis užsiėmimas apie šiuolaikiškas improvizavimo technikas, kurių pagalba gali sugroti bet ką, ką girdi ar įsivaizduoji. Šie mokymai nemokami. Todėl labai kviečiami muzikuojantys jaunuoliai pirmai pažinčiai su perkusijos guru, kviečiami groti kartu, o po to dalyvauti maestro pasirodyme.
18.00 val. – Arkadijaus Gotesmano vienintelis ir unikalus grojimas istoriniu Molėtų krašto muziejaus timpanu.
Lietuvoje to nėra buvę
Perkusijos meistras Arkadijus Gotesmanas pirmą kartą istorijoje gros neseniai restauruotu Molėtų krašto muziejaus eksponatu – istoriniu timpanu. Šiam išskirtiniam eksponatui gali būti iki 400 metų. Šis instrumentas galėjo būti naudojamas kaip kunigaikščių Giedraičių giminės karinis būgnas, tarnavęs kaip garsinė priemonė perduoti komandas bei pasididžiuoti kokiais tai pranašumais.
Jau 16–17 a., kai patrankų garsai jau užgožė timpanų skambesį, timpanus imta vadinti liutaurais ir imta jais muzikuoti. Tačiau muzikos kalboje vis tik išlieka timpano pavadinimas.
Simboliška, kad senoji karo priemonė tapo muzikine, ypač dabar, kai Ukrainoje – šalyje, kur iki šiol gyva mūsų kunigaikščių Giedraičių atmintis – vyksta karas. Stebuklas, kad ji atgimė naujam gyvenimui, suteikdama inspiraciją muzikos festivaliui.
Timpanas-liutauras prisikėlė naujam gyvenimui paties geriausio aukščiausios kategorijos metalo restauratoriaus Rimvydo Derkinčio didelių pastangų dėka. Būtent prisikėlė, o ne tik kad buvo restauruotas. „Suprantat, jis niekada jau nebebus muzikos instrumentu“, – iš pradžių sakė R. Derkintis.

„Bet aš sugebėsiu juo pagroti,“ – tvirtino A. Gotesmanas. Tada restauratorius Rimvydas atrado žmogų, kuris sugebėjo timpanui pagal visas senąsias technologijas užtraukti šviežią ką tik nudirtos gyvulio odos membraną. Ir ji skambės Molėtuose.
Timpanas išliko Videniškių bažnyčioje, nors kažkas jame buvo kūrenęs ugnį ir visiškai suniokojęs.
Tai tikriausiai pirmoji ir vienintelė muzikos šventė, kurios idėją nulėmė muziejaus eksponatas, Molėtų krašto muziejuje saugomas istorinis kunigaikščių Giedraičių timpanas.
Marijaus Aleksos koncertas „Muzikinių patirčių pasaulis“.
Marijus Aleksa – muzikos kūrėjas bei vienas ryškiausių būgnininkų Lietuvoje. 10 pastarųjų metų dalyvavo galybėje koncertinių turų, festivalių ir muzikinių įrašų, daugiau nei 40-tyje pasaulio šalių, kartu su tokiomis džiazo muzikos žvaigždėmis, kaip Keyon Harold (JAV), Gilles Peterson’s All Star Band (JK), China Moses (JAV), Dennis Rollins (JK), Anthony Joseph (JK), Femi Temowo (JK), Joe Armon Jones (JK), Ashley Henry (JK), Grammy laimėtoju Bill Laurance (JK) ir daugeliu kitų.
2018 m. išleido savo pirmąjį solinį muzikos albumą pavadinimu „Maps“. Kūriniai iš šio albumo skambėjo BBC1 radijo eteryje, o vinilo plokštelė buvo išparduota Europos šalyse ir Australijoje.
Kartu su Bill Laurance Marijus vedė muzikos kūrybos ir prodiusavimo kursus „Morleys“ koledže Londone. „Tudengi“ muzikos šventėje Estijoje ir „Ventspils“ džiazo šventėje Latvijoje vedė mušamųjų instrumentų meistriškumo kursus.
2019 m. Marijus Vilniuje atidarė mušamųjų instrumentų muzikos mokyklą „Ritmo mokykla“.
Kodėl perkusija ir džiazas kartu? – klausiame muzikinės šventės įkvėpėjo ir krikštatėvio – vieno ryškiausių ir savičiausių perkusininkų bei būgnininkų Arkadijaus Gotesmano.
„Perkusija ir džiazo muzika – tai du vienas be kito neegzistuojantys pasakojimai. Koncertai, kuriuose perkusija ir būgnai groja solo su skirtingu žanrų atlikėjais, pristatydami autorines versijas, garsą, savo instrumentus – tai susitikimai, pristatantys ateities idėjų evoliuciją, perkusijos Master class ar dar viena „Drummer story“ – po pasaulį paplitusi novelė apie žymių būgnininkų indėlį į pasaulio kultūrą.
Festivalyje dalyvaujančios grupės ruošia specialias programas su akcentu į perkusiją. Tokį matau Utenos regiono perkusijos ir džiazo festivalį.“
perkusijos inspiracija, „Drummer story“, perkusijos Master class – lietuviškai sunkoka rašyti? Gal kokį vadovėlį įsigyti reikėtų?
Molėtiškės (ar molėtiškiai?) pagrobė prancūzišką bučinį! Pagrobė, pas save atgabeno (kontrabanda?), ir rytoj molėtiškiams rodys:(spalio 18) rodys:
Bučinys iš Prancūzijos | Molėtai 10.18
– moletai. lt/renginys/visi-renginiai/spalio-18-d-18-00-val-ansamblio-lietuva-orkestro-prancuzu-muzikos-koncertas-bucinys-is-prancuzijos/
Bilietai. lt ir kt.kviečia pačius įsitikinti:
– bilietai. lt/lit/renginiai/koncertai/moletai-bucinys-is-prancuzijos-402770/
Internetas sprogsta (tik Alkas tyli): –
– ansamblis-lietuva. lt/renginys/bucinys-is-prancuzijos-moletai-10-18/
– ansamblis-lietuva. lt/ziurovus-intriguojantis-bucinys-is-prancuzijos-ivyks-keturiuose-lietuvos-miestuose/
– teatrai. lt/lit/organizatoriai-ir-vietos/organizatoriai/valstybinis-dainu-ir-sokiu-ansamblis-lietuva/
– allevents.in/moletai/muzikos-koncertas-%E2%80%9Ebu%C4%8Dinys-i%C5%A1-pranc%C5%ABzijos-|-mol%C4%96tai/200025344619706