Per 2022 metų I pusmetį užsienio šalių žiniasklaidoje užfiksuota daugiau nei 73 tūkst. pranešimų, kuriuose paminėta Lietuva.
Lyginant I ir II ketvirčius, šalies matomumas užsienio žiniasklaidos portaluose buvo panašus, tačiau socialiniuose tinkluose jis išaugo net 85 proc.
Lietuvos matomumui didžiausią įtaką turėjo neutralaus tono pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, ekonomikos, kultūros ir turizmo naujienas.
Užfiksuotas teigiamų pranešimų apie šalies turizmą šuolis – srities naujienos sudarė net 36 proc. visų teigiamo tono reikšmingų pranešimų apie Lietuvą.
Daugiausia šalies paminėjimų užfiksuota Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, mažiausiai – Šiaurės šalių (Danija, Norvegija, Suomija) ir Izraelio žiniasklaidos portaluose.
Tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Strateginės komunikacijos skyriaus ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atliktas šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo vertinimas.
Išsami turinio analizė atlikta daugiau nei 14,5 tūkst. didžiausią auditoriją pasiekusių žiniasklaidos portalų pranešimų, iš kurių daugiau nei 3,8 tūkst. buvo reikšmingi (pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvai ir su ja susijusiems įvykiams) šalies matomumui.
„Ekonomikos srities naujienos daugiausia prisidėjo prie Lietuvos, kaip pažangios ir naujoviškos valstybės, įvaizdžio stiprinimo.
Pagal reikšmingais pranešimais galimai pasiektą skaitytojų auditoriją ekonomikos sritis šį pusmetį nusileido tik valdymo srities naujienoms.
Tai rodo, kad mūsų ekonomikos galimybės ir investavimo galimybės šalyje – vis dar svarbios temos net ir šių dienų geopolitinių iššūkių kontekste“, – teigia Marius Gurskas, Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas.
Šalies ekonomikos srities naujienomis domėjosi Forbes, Newsweek, CNN, The Washington Post, Associated Press ir kiti įtakingi bei didžiules auditorijas turintys žiniasklaidos šaltiniai.
Didžiausio dėmesio sulaukusios temos: santykiai su Kinija ir Taivanu, šalies ekonominė ir energetinė nepriklausomybė, šalies pasiekimai biotechnologijų ir lazerių srityse, „Vinted“, „Nord Security“, „iDentify“ startuolių pasiekimai ir kt.
Prie teigiamų pranešimų sklaidos ženkliai prisidėjo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ Inovacijų agentūros vykdyta komunikacija.
Pasak Olgos Gončarovos, laikinai atliekančios „Keliauk Lietuvoje“ direktoriaus funkcijas, per pastarąjį pusmetį vienas iš svarbesnių postūmių turizmui buvo laisvesnis keliavimas pandemijos kontekste.
Lietuva buvo viena iš pirmųjų Europos šalių, kuri atlaisvino, o galiausiai ir panaikino pandeminius keliavimo apribojimus.
Tai lėmė didesnį Lietuvos matomumą, nes tai vis dar buvo viena karščiausių temų užsienio žiniasklaidoje.
Prie šalies matomumo prisidėjo „Keliauk Lietuvoje“ bei miestų turizmo žinių centrų vykdoma proaktyvi komunikacija, užsienio žurnalistams rengiami pažintiniai turai.
Šie veiksmai lėmė, kad Lietuvos vardas užsienyje skambėjo pozityviau, o apie šalies lankytinas vietas ir išskirtines kelionių galimybes rašė tokie užsienio žiniasklaidos gigantai, kaip Forbes, The Times, The Independent, Euronews, Deutsche Welle ir kiti.
Kultūros srities naujienų srautas išsiskyrė teigiamų naujienų gausa – jos sudarė net 22 proc. visų teigiamo tono reikšmingų pranešimų.
Daugiausia pranešimų užfiksuota Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Prancūzijos portaluose.
Didžiausio dėmesio sulaukusios temos: „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“, operos-pasirodymo „Saulė ir jūra“ gastrolės, kultūros atstovų paramos Ukrainai sumanymai, scenos meno ir vaizdinių menų atstovų (A. Grigorian, M. Gražinytės-Tylos, G. Šlekytės, I. Gerbutavičiūtės, M. Kvedaravičiaus, J. Meko) pasiekimai ir jų projektai.
Lietuvos kultūros ir jos menininkų veikla domėjosi Le Figaro, The Guardian, Deutsche Welle, Variety ir kt.
Valdymo srities (vidaus ir užsienio politikos) naujienos galimai pasiekė didžiausią auditoriją ir daugiausia prisidėjo prie šalies matomumo užsienio žiniasklaidoje.
Srities naujienose vyravo neutralaus tono pranešimai, daugiausia jų fiksuota Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos žiniasklaidos portaluose.
Lietuvos matomumo užsienio žiniasklaidoje vertinimas apima 13 tikslinių užsienio valstybių (Danija, Izraelis, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija) ir 4 šalies įvaizdžio pozicionavimo sritis (ekonomika (Co-create Solutions), kultūra (Co-create Culture), valdymas (Co-create Governance), talentų pritraukimas (Co‑create Life).
Taip pat vertinama turizmo sritis ir stereotipinis šalies įvaizdžio atspindėjimas užsienio šalių žiniasklaidoje.
Su 2022 metų I pusmečio analize galite susipažinti čia.
Mano nuomone, Valdovų rūmų ekspozicijoje galimai klaidingai nurodomas baltų genčių gyventas arealas- beveik tik iki Nemuno, nesiekiant Neries ištakų ar Nauros( Narevos) upės. Pasinagrinėję dabartinius Baltarusijos žemėlapius,prie pat Minsko randame Antaniškius ( Antaniški), Petriškius, Daubaravą, Daunarus, Baublius, Pelykštas, Skirmantava, Kiršus, Germašiškius, Daugulius,Gudelius, Gervelius, Pirštukus, Mažuosius Bokštus ( Malyja Bakšty) toli į pietus nuo Naugarduko, Zietelos, link Vaukavysko ir Slanimo randame Rodiškius (Rodiški), Dameniškius,Bukštavą, Zelvą, Rupeikas, Taucvilus, Mantautus, Jatautus, Mizgirius,toli į pietus nuo Gardino- Bruzgius, Didžiuosius Eismantus ( Vialikija Eismanty),Putną, Eiminaucus( Eiminaičius?), toli į rytus nuo Brėslaujos, netoli Dauguvos upės-Šaltinius, netoli Polocko- Girgelius ( Girgeli) ir t.t.
„Ekonomikos srities naujienos daugiausia prisidėjo prie Lietuvos, kaip pažangios ir naujoviškos valstybės, įvaizdžio stiprinimo“.