Netrukus gimtadienį švęsianti bendrovė „Kauno energija“ sulaukė pirmosios dovanos. Svarbiausiame įmonės objekte – Petrašiūnų elektrinėje – iškilo vienas aukščiausių objektų Kaune – naujasis 80,6 metrų aukščio dūmtraukis. Jo aukštis viršija du dvylikaaukščius namus.
Senojo daugiau nei 70 metų eksploatuoto plytinio Petrašiūnų elektrinės dūmtraukio rekonstrukcija buvo pradėta šių metų pavasarį. Jis buvo nuardytas, išlietas pamatas naujam plieniniam dūmtraukiui.
Naujasis 80,6 metrų aukščio 76 tonas sveriantis dūmtraukis pagamintas iš lakštinio plieno su virpesių slopintuvu. Jo išorinis skersmuo siekia 2,7 metrus. Dūmtraukio viduje sumontuotas nerūdijančio plieno įdėklas, kurio vidinis skersmuo siekia 2 metrus. Kaminą pagamino Danijos bendrovė „Avantea Steel Solutions“, projektavimu ir montavimu rūpinosi „Kauno energijos” rangovas bendrovė „TEC Consulting”.
Dūmtraukio rekonstrukcijos vertė siekia 960 tūkst. eurų.
„Senasis dūmtraukis jau atitarnavo ir nebeatitiko šiuolaikinių saugumo reikalavimų, todėl buvo būtina jį rekonstruoti. Patvaresnis, priežiūros beveik nereikalaujantis naujasis dūmtraukis, kurio aukštis – toks pats kaip ir senojo, patikimai tarnaus nemažiau trijų dešimtmečių. Sprendžiant transportavimo klausimą, dūmtraukis buvo sudalintas į keturis segmentus. Todėl jo atvežimas nesukėlė didesnių iššūkių, tačiau ilgiau užtruko montavimas“, – teigia „Kauno energijos“ Projektų valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas Robertas Kalėda.
Specialistų teigimu, 1952 m. pastatytas plytinis dūmtraukis jau nebeatitiko saugumo reikalavimų, nes „Kauno energijai“ įdiegus šilumos gamybos efektyvumą didinančias ir šilumos kainą mažinančias technologijas (sauso tipo ir kondensacinius ekonomaizerius), į aplinką išleidžiami dūmai tapo atvėsinti. Dėl to mūrinių kaminų sienos daugiau drėksta. Per ilgesnį laiką drėkstantis mūras pradeda trupėti, tampa nebesaugus. Dėl šios priežasties 2021 m. spalį buvo pakeistas ir senasis Vilijampolės „Šilko“ katilinės kaminas.
1963 m. rugpjūčio 20 d. įkurta „Kauno energija“ (tuo metu vadinosi „Kauno šiluminių tinklų“ ūkiskaitine įmone) centralizuotai tiekiama miesto šiluma aprūpina 120 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke. Bendrovės tiekiamą šilumą renkasi daugiau kaip 90 proc. naujų pastatų statytojų.
Šiluma vartotojus pasiekia net 410 km besitęsiančiomis trasomis. Jos yra nuolat prižiūrimos ir atnaujinamos. 2022-aisias modernizuojama rekordiškai daug – 14 kilometrų šilumos trasų vamzdynų. Rekonstrukcija šilumos nuostolius trasose leidžia sumažinti net iki 40 proc.
Palyginus šį Kauno bokštą su Vilniaus bokštais, tai jie tik bokšteliai… O šilumos kainos atvirkščiai – Vilniuje lyginant su Kaunu – bokštinės… Bet tokio nuvaldymo priežastis ir už tai atsakingus Valdžios asmenis žiniasklaidai atskleisti viešumai, ypač nacionalinę misiją vykdančiai LRT, nerūpi. Tai per savivaldybių, merų rinkimus Vilniuje ir apskritai šalyje vėl bus priekaištaujama apie daug ką vienų kitiems, bet tik abstrakčiai, o derėtų paimti vieną dalyką, pvz. šilumos gamybos ir tiekimo klausimą ir išanalizuoti kas yra Valdžios nepadaryta ar pridaryta… Priešingu atveju vėl galėtų “zuokiški” ar “skverneliški” partijų asmenys sėkmingai taikytis į valdžias savivaldybėse.
O ko tamsta stebitės? Jei Vilniuje bokštai aukštesni, tai ir šilumos kainos aukštesnės 🙂 .
Tai, kad logika šlubuoja, jeigu pačiam bokštelis už bokštą aukštesnis…