Rugpjūčio 5 ir 6 dienomis, Salantų regioniniame parke Kartenoje, jau septintą kartą vyks šventė „Kuršių genties vartus pravėrus“.
Kuo bus išskirtinis šių metų renginys? Pėsčiųjų žygis, koncertai, ugnelių piešinys ant Kartenos piliakalnio, pažintis su kuršių istorija ir papročiais – visa tai laukia lankytojų.
1992 m. buvo įsteigtas Salantų regioninis parkas, kurio steigimo tikslas – išsaugoti, puoselėti ne tik gamtines vertybes, bet ir kraštovaizdžio kompleksus, kurių neatskiriama dalis yra materialus ir nematerialus kultūros paveldas.
2022 metais minimas Salantų regioninio parko įkūrimo 30-metis, tad šiai progai paminėti ir skiriama šventė „Kuršių genties vartus pravėrus VII“.
Nuo pat 2016 m. kasmet Kartenoje rengiama atkuriamosios istorijos šventė, atskleidžianti šiose apylinkėse gyvenusių kuršių istoriją, supažindinanti su etniniais papročiais, kultūros paveldo vertybėmis.
Salantų regioniniame parke esantis Kartenos piliakalnio kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ne tik kaip istorinių, archeologinių vertybių turinti vertybė, bet ir kaip mitologinis dėl jame išlikusio baltiškojo mitologinio paveldo (pramanų ir legendų, mitologinio akmens, vadinamo Laumės kūliu, stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės).
Kaip tampriai susijusi mitologija ir dievų bei dievybių kultas su supančia gamta, tai galima pajusti Kartenos šventėje.
Naujomis, išskirtinėmis kultūros formomis siekiama stiprinti buvusio kuršių genties regiono išskirtinumą, puoselėjant kuršiško krašto įvaizdį, istoriją, persipynusią per amžius su žemaitiškumo papročiais.
2022 m. šventėje didelis dėmesys bus skiriamas jaunimui (LR Seimo paskelbti 2022 m. Lietuvos jaunimo metais), amatininkystei. 2022 m. kaip tik sukanka 245 metai, kuomet Kartena gavo turgaus privilegiją.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas Žemaitijos regione praktikuojamiems nematerialaus kultūros paveldo papročiams.
O kuriamas piliakalnio žvakių piešinys, skambant išskirtinei lietuviškajai muzikai, išskleis visą savo energiją ir sukurs mistinę atmosferą lankytojų akims ir ausims.
Pėsčiųjų žygio žinios čia.
Teigiama, kad kuršiškos kilmės vietovių pavadinimams būdingos priesagos -ang,-ing, -ung: Alšvanga, Palanga, Kretinga, Babrungas ir t.t. Tačiau ir Aukštaitijoje,kur kuršių berods negyventa, yra vietovė Dubingiai,Paringys, Dzūkijoje- Leipalingis, Nedzingė ( šiuo atveju tai galbūt jotvingiškos kilmės pavadinimas, o jotvingių kalba priskiriama vakarų baltų kalboms,kaip ir kuršių bei prūsų).
„stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės“ Man visokie šventieji sapnavosi daugiau, nei 2 kartus, bet jokio lurdo nestačiau. O juk privalėjau!