Rugpjūčio 5 ir 6 dienomis, Salantų regioniniame parke Kartenoje, jau septintą kartą vyks šventė „Kuršių genties vartus pravėrus“.
Kuo bus išskirtinis šių metų renginys? Pėsčiųjų žygis, koncertai, ugnelių piešinys ant Kartenos piliakalnio, pažintis su kuršių istorija ir papročiais – visa tai laukia lankytojų.
1992 m. buvo įsteigtas Salantų regioninis parkas, kurio steigimo tikslas – išsaugoti, puoselėti ne tik gamtines vertybes, bet ir kraštovaizdžio kompleksus, kurių neatskiriama dalis yra materialus ir nematerialus kultūros paveldas.
2022 metais minimas Salantų regioninio parko įkūrimo 30-metis, tad šiai progai paminėti ir skiriama šventė „Kuršių genties vartus pravėrus VII“.
Nuo pat 2016 m. kasmet Kartenoje rengiama atkuriamosios istorijos šventė, atskleidžianti šiose apylinkėse gyvenusių kuršių istoriją, supažindinanti su etniniais papročiais, kultūros paveldo vertybėmis.
Salantų regioniniame parke esantis Kartenos piliakalnio kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ne tik kaip istorinių, archeologinių vertybių turinti vertybė, bet ir kaip mitologinis dėl jame išlikusio baltiškojo mitologinio paveldo (pramanų ir legendų, mitologinio akmens, vadinamo Laumės kūliu, stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės).
Kaip tampriai susijusi mitologija ir dievų bei dievybių kultas su supančia gamta, tai galima pajusti Kartenos šventėje.
Naujomis, išskirtinėmis kultūros formomis siekiama stiprinti buvusio kuršių genties regiono išskirtinumą, puoselėjant kuršiško krašto įvaizdį, istoriją, persipynusią per amžius su žemaitiškumo papročiais.
2022 m. šventėje didelis dėmesys bus skiriamas jaunimui (LR Seimo paskelbti 2022 m. Lietuvos jaunimo metais), amatininkystei. 2022 m. kaip tik sukanka 245 metai, kuomet Kartena gavo turgaus privilegiją.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas Žemaitijos regione praktikuojamiems nematerialaus kultūros paveldo papročiams.
O kuriamas piliakalnio žvakių piešinys, skambant išskirtinei lietuviškajai muzikai, išskleis visą savo energiją ir sukurs mistinę atmosferą lankytojų akims ir ausims.
Pėsčiųjų žygio žinios čia.
Teigiama, kad kuršiškos kilmės vietovių pavadinimams būdingos priesagos -ang,-ing, -ung: Alšvanga, Palanga, Kretinga, Babrungas ir t.t. Tačiau ir Aukštaitijoje,kur kuršių berods negyventa, yra vietovė Dubingiai,Paringys, Dzūkijoje- Leipalingis, Nedzingė ( šiuo atveju tai galbūt jotvingiškos kilmės pavadinimas, o jotvingių kalba priskiriama vakarų baltų kalboms,kaip ir kuršių bei prūsų).
„stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės“ Man visokie šventieji sapnavosi daugiau, nei 2 kartus, bet jokio lurdo nestačiau. O juk privalėjau!
Įdomiausia būtų tai, kas užrašyta. Kažkaip ignoruojame Rygos krikštytojų, “kultūros nešėjų” baltams – užrašytus žemgališkus tekstus (kažkodėl atrodo vadinamus “senąja latvių kalba”?) Juk va tai ir buvo pirmieji rašytiniai šaltiniai baltų kalba! Ne stebuklas, jei ir kuršiškų tekstų užrašymai dar iki Mažvydo būtų ignoruojami… O gal tie ranka rayti eksai ir knygos buvo bendros žemgaliams, kuršiams… gal net žemaičiams su sėliais. Kodėl mes ignoruojame Livoniją-Rygą-kalavijuočius. Ir net ankstyvesnę kultūros nešėjų veiklą, nei tiems patiems baltams – Karaliaučiuje-Kionigsberge? Lenkų istorikai to matyti nenorėtų? Juk jie nenori matyti Mindaugo! Tai kodėl nematyti ir visos viduramžių valstybės Livonijos? A nia?
Kas tik SUGEBA – TAS SAVO ISTORINES TIESAS KIŠA… IR BŪTINAI – SAVO NAUDAI! Alytaus, Lazdijų krašto patriotai jau turi savo “jotvingius”. Kretinga – jau “kuršius”. Vilniaus krašto šviesuoliams žemaičiai net neegzistuoja … nes tai lietuvių genties dalis(!). Tik jotvingių – atskira gentis(?). Juokingiausia, kai šviesuoliai nežino apie pirmą rašytinę baltų knygą “letų” kalba, parašyta turbūt Rygos šviesuolio vokiečio(?). Dabartiniams mūsų šviesuoliams – “letai” – ne latviai(?). O kai reikia parodyti – kur tie ne latviai letai gyveno – visai pasimeta… Juk tai galėjo būti bendras Rygos apylinkių krikštytų baltų pavadininmas… Ir kiekvienas trauktų tos knygos žodžius savo genties panašumui… Senos tos visos kalbos – ir Donelaičio metų šiuolaikinis lietuvis beveik nesuprastų. Lietuviškoje vikipedijoje apie pirmą baltų “letų” knygą – net neišgirsi. Ir aš nežinau kaip vadinasi, kur buvo laikoma ir kaip gal ir sudegė. Kad ta letiškai parašytos knygos kalba buvo panašiausia į žemgališką – ir kad tai “senoji latvių kalba” – girdėjau. Girdėjau – yra nuomonė dėl to kad ne Mažvydo “Katekizmas”, o ši – pirmoji ir lietuvių knyga. Bet girdėjau ir tai, kad net XIII amžiaus Rygoje jau vyravo latgalių kalba! Kuri Rygai tolimiausia iš Latvijos visų genčių. Nieko apie šiaurės Lietuvą su Latviją kažkodėl aiškiau ir nesužinosi. Užtai girdėsi – “JOTVINGIUS” …matai atseit šie – truputį lenkai…
O juokingiausia, kai mūsų pusiau lenkiškos istorijos mylėtojams atrodo, kad ne Ryga ir Livonijos valstybingumas pirmas – bet Prūsijos su Marienburgu (dabartiniu Malborku). Ir gal tie pirmieji mažiau rašė apie vietinius baltus?