Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kuršių genties vartus pravėrus

www.alkas.lt
2022-08-03 09:00:59
5
Kuršių genties vartus pravėrus | lrv.lt nuotr.

Kuršių genties vartus pravėrus | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 5 ir 6 dienomis, Salantų regioniniame parke Kartenoje, jau septintą kartą vyks šventė „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Kuo bus išskirtinis šių metų renginys? Pėsčiųjų žygis, koncertai, ugnelių piešinys ant Kartenos piliakalnio, pažintis su kuršių istorija ir papročiais – visa tai laukia lankytojų.

1992 m. buvo įsteigtas Salantų regioninis parkas, kurio steigimo tikslas – išsaugoti, puoselėti ne tik gamtines vertybes, bet ir kraštovaizdžio kompleksus, kurių neatskiriama dalis yra materialus ir nematerialus kultūros paveldas.

2022 metais minimas Salantų regioninio parko įkūrimo 30-metis, tad šiai progai paminėti ir skiriama šventė „Kuršių genties vartus pravėrus VII“.

Nuo pat 2016 m. kasmet Kartenoje rengiama atkuriamosios istorijos šventė, atskleidžianti šiose apylinkėse gyvenusių kuršių istoriją, supažindinanti su etniniais papročiais, kultūros paveldo vertybėmis.

Salantų regioniniame parke esantis Kartenos piliakalnio kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ne tik kaip istorinių, archeologinių vertybių turinti vertybė, bet ir kaip mitologinis dėl jame išlikusio baltiškojo mitologinio paveldo (pramanų ir legendų, mitologinio akmens, vadinamo Laumės kūliu, stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės).

Kuršių genties vartus pravėrus | lrv.lt nuotr.
Kuršių genties vartus pravėrus | lrv.lt nuotr.

Kaip tampriai susijusi mitologija ir dievų bei dievybių kultas su supančia gamta, tai galima pajusti Kartenos šventėje.

Naujomis, išskirtinėmis kultūros formomis siekiama stiprinti buvusio kuršių genties regiono išskirtinumą, puoselėjant kuršiško krašto įvaizdį, istoriją, persipynusią per amžius su žemaitiškumo papročiais.

2022 m. šventėje didelis dėmesys bus skiriamas jaunimui (LR Seimo paskelbti 2022 m. Lietuvos jaunimo metais), amatininkystei. 2022 m. kaip tik sukanka 245 metai, kuomet Kartena gavo turgaus privilegiją.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas Žemaitijos regione praktikuojamiems nematerialaus kultūros paveldo papročiams.

O kuriamas piliakalnio žvakių piešinys, skambant išskirtinei lietuviškajai muzikai, išskleis visą savo energiją ir sukurs mistinę atmosferą lankytojų akims ir ausims.

Pėsčiųjų žygio žinios čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kuršių genties vartus pravėrus
  2. Salantų regioninis parkas kviečia praverti kuršių genties vartus
  3. Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video)
  4. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše – marių vėtrungės, pirčių lankymas ir kiti papročiai (nuotraukos)
  5. Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės
  6. Salantų regioninio parko pažiba – Kartenos piliakalnis – sužibs 2 tūkstančiais žvakių
  7. Lietuvos muziejų kelias vingiuos per dvarų parkus su žygiais ir koncertais
  8. Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius
  9. Maldos, burtai ir šafranas: atveriamas Lietuvos totorių rankraštinis lobynas
  10. Lietuvių žaidimas „Ripka“ ir Fizikų diena įrašyti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą
  11. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė iki šiandien svarbūs papročiai
  12. Jiezno krašte pagerbti kovotojai už laisvę
  13. Iškilmingai pagerbti Lietuvos tradicinės kultūros puoselėtojai
  14. Šiaudinių sodų rišimo paprotys – pakeliui į UNESCO
  15. Siūloma tobulinti etninės kultūros projektų finansavimo tvarką

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. dar says:
    10 mėnesių ago

    Teigiama, kad kuršiškos kilmės vietovių pavadinimams būdingos priesagos -ang,-ing, -ung: Alšvanga, Palanga, Kretinga, Babrungas ir t.t. Tačiau ir Aukštaitijoje,kur kuršių berods negyventa, yra vietovė Dubingiai,Paringys, Dzūkijoje- Leipalingis, Nedzingė ( šiuo atveju tai galbūt jotvingiškos kilmės pavadinimas, o jotvingių kalba priskiriama vakarų baltų kalboms,kaip ir kuršių bei prūsų).

    Atsakyti
  2. tu matai says:
    10 mėnesių ago

    „stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės“ Man visokie šventieji sapnavosi daugiau, nei 2 kartus, bet jokio lurdo nestačiau. O juk privalėjau!

    Atsakyti
  3. Vidmantas says:
    10 mėnesių ago

    Įdomiausia būtų tai, kas užrašyta. Kažkaip ignoruojame Rygos krikštytojų, “kultūros nešėjų” baltams – užrašytus žemgališkus tekstus (kažkodėl atrodo vadinamus “senąja latvių kalba”?) Juk va tai ir buvo pirmieji rašytiniai šaltiniai baltų kalba! Ne stebuklas, jei ir kuršiškų tekstų užrašymai dar iki Mažvydo būtų ignoruojami… O gal tie ranka rayti eksai ir knygos buvo bendros žemgaliams, kuršiams… gal net žemaičiams su sėliais. Kodėl mes ignoruojame Livoniją-Rygą-kalavijuočius. Ir net ankstyvesnę kultūros nešėjų veiklą, nei tiems patiems baltams – Karaliaučiuje-Kionigsberge? Lenkų istorikai to matyti nenorėtų? Juk jie nenori matyti Mindaugo! Tai kodėl nematyti ir visos viduramžių valstybės Livonijos? A nia?

    Atsakyti
  4. Vidmantas says:
    10 mėnesių ago

    Kas tik SUGEBA – TAS SAVO ISTORINES TIESAS KIŠA… IR BŪTINAI – SAVO NAUDAI! Alytaus, Lazdijų krašto patriotai jau turi savo “jotvingius”. Kretinga – jau “kuršius”. Vilniaus krašto šviesuoliams žemaičiai net neegzistuoja … nes tai lietuvių genties dalis(!). Tik jotvingių – atskira gentis(?). Juokingiausia, kai šviesuoliai nežino apie pirmą rašytinę baltų knygą “letų” kalba, parašyta turbūt Rygos šviesuolio vokiečio(?). Dabartiniams mūsų šviesuoliams – “letai” – ne latviai(?). O kai reikia parodyti – kur tie ne latviai letai gyveno – visai pasimeta… Juk tai galėjo būti bendras Rygos apylinkių krikštytų baltų pavadininmas… Ir kiekvienas trauktų tos knygos žodžius savo genties panašumui… Senos tos visos kalbos – ir Donelaičio metų šiuolaikinis lietuvis beveik nesuprastų. Lietuviškoje vikipedijoje apie pirmą baltų “letų” knygą – net neišgirsi. Ir aš nežinau kaip vadinasi, kur buvo laikoma ir kaip gal ir sudegė. Kad ta letiškai parašytos knygos kalba buvo panašiausia į žemgališką – ir kad tai “senoji latvių kalba” – girdėjau. Girdėjau – yra nuomonė dėl to kad ne Mažvydo “Katekizmas”, o ši – pirmoji ir lietuvių knyga. Bet girdėjau ir tai, kad net XIII amžiaus Rygoje jau vyravo latgalių kalba! Kuri Rygai tolimiausia iš Latvijos visų genčių. Nieko apie šiaurės Lietuvą su Latviją kažkodėl aiškiau ir nesužinosi. Užtai girdėsi – “JOTVINGIUS” …matai atseit šie – truputį lenkai…

    Atsakyti
    • Vidmantas says:
      10 mėnesių ago

      O juokingiausia, kai mūsų pusiau lenkiškos istorijos mylėtojams atrodo, kad ne Ryga ir Livonijos valstybingumas pirmas – bet Prūsijos su Marienburgu (dabartiniu Malborku). Ir gal tie pirmieji mažiau rašė apie vietinius baltus?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Atostogoms paruoškite ir elektros prietaisus

2023 06 04
Sodo darbai | pixabay.com, Miller Eszter nuotr.

Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?

2023 06 03
Geniniai paukščiai | „Natura 2000” nuotr.

Kaip išsaugoti nykstančius genius

2023 06 03
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos 2023

2023 06 03
Knygos „Kovok! Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame pasauliniame kare“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Knygos „Kovok! Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame pasauliniame kare“ pristatymas

2023 06 03
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

2023 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04
Oro uostas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Penki patarimai, kai jūsų skrydis atšauktas

2023 06 04
Atostogos | bigbank.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokią apsaugą nuo saulės rinktis savo odai?

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Juolab pažink, kad apie Pažink Žiemgalą dviračiu
  • >Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Kiek tai kainuoja? apie Reabilitacija nuo metų laiko nepriklauso

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
  • Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos yra archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, kurį sumanė Prancūzija. Prie...

Skaityti toliau

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

by daiva
2023 06 04
13
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Juolab pažink, kad apie Pažink Žiemgalą dviračiu
  • >Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Kiek tai kainuoja? apie Reabilitacija nuo metų laiko nepriklauso
  • Nuoroda apie Ilgaamžis ąžuolas, taisomame kelyje nuo Molėtų iki Anykščių, bus išsaugotas
Kitas straipsnis
Uogos, šilauogės | pixabay.com Utroja0 nuotr.

Šilauogės kelia nuotaiką ir stabdo senėjimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai