Šeštadienis, 31 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Palėvenės vienuolynas: istorija tęsiasi

www.alkas.lt
2022-07-28 06:00:16
1
Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

Palėvenės vienuolynas (Kupiškio r.), XVII–XVIII amžiuje buvęs kultūros ir švietimo židiniu šiaurės rytų Lietuvoje, ilgus metus stovėjo apleistas.

Dabar Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu čia vyksta tvarkybos darbai, pastatas prikeliamas naujam gyvenimui.

Kaip teigiama vienuolyno tvarkybos dokumentuose surinktoje istorinėje medžiagoje, Dominikonų bažnyčios ir vienuolyno statybas Palėvenėje fundavo apskrities teisėjas Laurynas Mykolas Odlianskis-Počobutas ir jo žmona Marijona iš Siesickių giminės.

Bažnyčia buvo pradėta statyti 1676 metais, o šalia jos vienuolyno pastatai iškilo tik 1779 metais. Vienuolyno ansamblį sudarė daug įvairios paskirties statinių: vienuolių gyvenamasis namas, ūkiniai trobesiai, tarnų namai, špitolė.

Vienuolyne rengti žodynai ir pradėtas blaivybės sąjūdis

XVIII–XIX amžiuje vienuolyno patalpose veikė mokykla, kurioje mokėsi ne tik vienuoliai novicijai, bet ir kiti jaunuoliai.

Jie galėjo naudotis gausia, beveik du tūkstančius knygų turėjusia biblioteka, kurios seniausias leidinys buvo atspausdintas 1552 metais.

Prie vienuolyno sienos pritvirtinta informacinė lentelė skelbia, kad 1753 metų rugpjūčio 5 d. čia buvo pakrikštytas Laurynas Gucevičius, vėliau tapęs garsiu architektu. Jis dvejus metus ir mokėsi vienuolyno mokykloje.

Kaip teigiama istorinėje medžiagoje, vienuolyne nuolat gyvendavo penkiolika – dvidešimt dominikonų, kurie rūpindavosi savo ir aplinkinių gyventojų švietimu. Ir nuveikė jie tikrai nemažai.

Minėta lentelė išduoda, kad dominikonas Dominikas Sutkevičius apie 1835 metus Palėvenėje parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus.

Rapolas Jasikevičius 1855–1859 metais išleido keturių tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba. Vyskupas Motiejus Valančius Palėvenės vienuolyne pradėjo skelbti blaivybės sumanymus ir 1858 metais vizitacijos metu buvo sukurta pirma blaivybės brolija.

Kaip matyti iš šių datų, Palėvenės vienuolynas išvengė po 1831 metų sukilimo pradėto vienuolynų naikinimo. Deja, ši sėkmė truko neilgai.

Už bendradarbiavimą su 1863 metų sukilėliais Kauno gubernatorius 1865 metais įsakė panaikinti Palėvenės vienuolyną, čia gyvenusius dvidešimt vienuolių išskirstyti po kitus vienuolynus, prie bažnyčios pastoraciniam palikti tik du. Visi vienuolyno turtai buvo atimti.

Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.
Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

Sovietmetis pakenkė labiau nei karas

Po uždarymo Palėvenės vienuolyno ansamblis labai sunyko.

Kaip pasakojo dabar pastatus valdančios Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis žinovas Vytis Zavackas, per Antrąjį pasaulinį karą vienuolynas nenukentėjo, baisiausias laikas prasidėjo sovietmečiu, kuomet pastatai buvo perduoti kolūkiui.

Tuo metu dauguma vienuolyno patalpų buvo paverstos sandėliais, kuriuose saugoti grūdai. Kitose patalpose buvo įrengti gyvenamieji butai kolūkio darbuotojams, kolūkio kontora.

Seniausioje vienuolyno dalyje, antrame aukšte nuo Lėvens upės pusės, veikė kino ir šokių salė. 1955 metais liepos 10 d. dėl aplaidaus elgesio vienuolyne kilo didžiulis gaisras, kuris persimetė ir į bažnyčią.

Jo metu visiškai sudegė vienuolyno ir bažnyčios stogai, sutrūkinėjo sienos. Vėliau dėl kolūkio veiklos vienuolyno stogas atstatytas, bažnyčios stogo atkūrimu rūpinosi kunigas Pranciškus Masilionis.

1976 metais apžiūros akte konstatuojama, jog „vienuolyno patalpos paverstos šiukšlynu“.

Sovietmečio laikotarpiu vienuolyne sunaikinti išlikę architektūros bruožai – išardytos autentiškos krosnys, durys, langai, grindys. Perdažant sienas sunaikinta autentiška interjero polichromija.

Stipriai pakeista planinė struktūra – įrengtos naujos pertvaros ir angos, iškirsti arba užmūryti langai ir durys.

Buvo sunaikinta viskas, kas primintų buvusio vienuolyno dvasinį ir materialinį gyvenimą, o pastačius naujus pastatus ir kolūkiui persikėlus, vienuolynas paliktas likimo valiai.

Sutvarkyti statiniai pasakos turtingą vienuolyno istoriją

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais Palėvenės vienuolyno valdytoju tapo Kupiškio rajono savivaldybė, ansamblio statiniai pagaliau sulaukė pagalbos, apsaugojusios juos nuo griūties.

Buvo sutvarkytas ir pritaikytas kultūrinėms bei mokomosioms veikloms vienuolyno svirnas, atnaujintas Šv. Dominyko bažnyčios interjeras.

2018 metais savo eilės sulaukė vienuolyno pastatas. Rengiant tvarkybos darbų projektą konstatuota – statinio būklė avarinė.

Ypač stipriai buvo nukentėjęs pirmas vienuolyno aukštas, sienos iki palangių pažeistos drėgmės ir užterštos tirpiomis druskomis. Fasadų tinkas atsilupęs, sienose vėrėsi vertikalūs plyšiai.

Nors langų angos buvo užkaltos, bet pro paliktus plyšius skverbėsi drėgmė, ji ardė tinką ir mūrą. Nuo kritulių mažai saugojo ir avarinės būklės stogas, pro kurio kiaurą dangą lietaus vanduo pateko ant perdangų.

Įvertinus padėtį buvo parengtas tvarkybos projektas ir 2018 metai pradėti darbai. Jau sutvarkytas vienuolyno pastato stogas, fasadai, rūsio sienos.

„Sutvirtinome mūrines statinio sienas, suremontavome, atnaujinome fasadų plytų mūrą, „susiuvome“, užtaisėme mūro įtrūkimus, pašalinome drėgmės pažeistą fasadų tinką ir jį atstatėme.

Paskui, taikydami naujausias technologijas, atnaujinome autentišką fasadų tinką, karnizus, angas, puošybos bruožus.

Pakeitėme medines stogą laikančias konstrukcijas, maksimaliai panaudodami išlikusias autentiškas; atkūrėme, suremontavome stogo dangą.

Kad stogas, visas pastatas būtų geriau apsaugotas, įrengėme kritulių surinkimo sistemą.

Vyksta ir pastato vidaus tvarkymo darbai: taikant naujausias technologijas restauruotas rūsio sienų ir skliautų mūras, iš dalies atstatytos pirmo ir antro aukšto medinės perdangos“, – pasakojo apie atliktus darbus Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas Eugenijus Tautkus.

Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.
Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

O kas toliau laukia vienuolyno pastato?

„Šiuo metu svarstomos įvairios idėjos, kaip buvusį vienuolyną moderniai pritaikyti šiems laikams, išsaugant unikalų šio komplekso autentiškumą ir istoriją, kad visuomenė galėtų ne tik praleisti laiką, tačiau ir prisiliesti prie vienuolyno, kuris XVII–XVIII amžiais buvo tapęs kultūros ir švietimo židiniu šiaurės rytų Lietuvoje, ilgametės istorijos“, – pakomentavo  V. Zavackas.

KIC nuotraukose: Palėvenės vienuolynas prieš pradedant tvarkybos darbus ir po jų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos laivyno siekiai – istorija ir dabartis
  2. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  3. Lietuvių bendruomenių chorų Amerikoje istorija
  4. J. Žąsinaitė-Gedminienė. Pirmoji lietuviška Gudijos istorija
  5. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė: Visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija
  6. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  7. Kauno Naumiestis pasakoja savo istoriją
  8. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  9. E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija
  10. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  11. Geriausios knygos apie Lietuvos istoriją: nuo neandertaliečių iki šiuolaikinės valstybės
  12. „Renkuosi mokyti!“ istorija: profesijos posūkis į švietimą – labiausiai įkvepia prasmės jausmas
  13. „Renkuosi mokyti!“ istorija: po studijų Vilniuje – dirbti fizikos mokytoju į Kazlų Rūdą
  14. Klaipėdos miesto įkūrimo šventėje – kelionė istorijos pėdsakais
  15. Paroda, skirta ypatingam Palangos šimtmečiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. prisiliesti prie istorijos says:
    3 metai ago

    neįmanoma. Nes istorija – ne puodo rankena.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Pilietinė visuomenė

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30
Šaltibarščių festivalis
Gamta ir žmogus

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?
  • +++ apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Mąstom nuo kito galo? apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Draudikai ragina pasiruošti vasaros netikėtumams
  • Laiku nesutvarkytas automobilio stiklas gali lemti nemažus nuostolius
  • Avalynė ir apranga – draugai ar varžovai?
  • Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

Kiti Straipsniai

Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Knygos, skaitymas | pixabay.com nuotr.

Atnaujintame Skaitymo skatinimo veiksmų plane – dėmesys kritiškai mąstančiai ir kūrybingai visuomenei

2025 05 30
Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas | lnb.lt nuotr.

Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas

2025 05 30
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU pernai išdalijo rekordinį skaičių specialių stipendijų – kviečia teikti paraiškas ir šiais metais

2025 05 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?
  • +++ apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Mąstom nuo kito galo? apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai
  • ŠIANDIEN pavakare apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pilietinis renginys „Istorijos atgarsiai Merkio krante“ | LGGRTC darbuotojų nuotr.

Savo Tėvynės istoriją rašome kartu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai