Keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“ pirmą 2022 m. pusmetį vietiniais maršrutais pervežė daugiau nei 2 mln. žmonių – tai yra net trečdaliu (35 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai traukiniais vyko virš 1,5 mln. keleivių.
Bendrovės duomenimis, birželį buvo pasiektas pervežtų klientų skaičiaus rekordas. Pirmą vasaros mėnesį Lietuvoje traukiniais keliavo 442 tūkst. – tai yra 14 proc. didesnis keliautojų skaičius nei rekordinių 2019 m. birželį.
„Matome, kad žmonės noriai sugrįžta į traukinius. Norime sudaryti sąlygas bilietus įsigyti kuo patogiau, todėl bilietus į vietinio susisiekimo reisus galima įsigyti iki traukinio išvykimo likus 30 dienų. Į populiariausius reisus, ypač maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius, bilietai dažnai būna išpirkti dar prieš 3–4 dienas. Todėl visuomet raginame keliones planuoti iš anksto ir primename, kad kelionės dieną bilietų į traukinį gali ir nelikti. Tai patogiausia padaryti internetu arba mobiliojoje programėlėje, kurią jau gali atsisiųsti „Android“ sistemos naudotojai“, – teigia „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Vilnius–Kaunas ir toliau išlieka populiariausias maršrutas šalyje. Birželį juo vyko 145 tūkst. žmonių – tai net 31 proc. daugiau keleivių nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Šiuos pokyčius taip pat skatina šiemet Kaune vykstantys „Kaunas 2022“ renginiai bei prie populiarių antrajame pagal dydį šalies mieste vykstančių koncertų laiko priderinti traukinių reisai, leidžiantys patogiai keliauti iš Vilniaus į Kauną ir atgal.
Vasarą ypač suaktyvėjo kelionės į Klaipėdą. Pajūrio kryptimi birželį keliavo 70 tūkst., t. y. net 75 proc. daugiau žmonių nei šių metų žiemos mėnesiais. Atsižvelgiant į technines ir traukinių galimybes, šia kryptimi vasaros sezono metu per savaitę organizuojami penki papildomi reisai.
Tuo metu populiarieji sezoniniai „Pajūrio ekspreso“, kuriais patogiai ir saugiai jungtiniais traukinių reisais galima pasiekti Lietuvos pajūrio kurortus, per pirmus šešis vasaros savaitgalius pritraukė ketvirtadaliu daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – iš viso 2,2 tūkst. žmonių.
Spartus keleivių skaičiaus augimas pastebimas ir maršrute Vilnius–Trakai. Pastaruoju birželį vyko 60 proc. daugiau žmonių nei šių metų gegužę.
Be to, vis daugiau žmonių traukiniais keliauja kartu gabendami dviračius. Per pirmąjį šių metų pusmetį traukiniais jau pervežta 11 tūkst. šių transporto priemonių, iš jų 9 tūkst. gegužės – birželio mėnesiais. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo pervežta 5,5 tūkst. dviračių.
„Siekiame, jog vis didesniam žmonių ratui traukiniai taptų pirmuoju pasirinkimu keliaujant – tiek į darbą kituose miestuose, tiek laisvalaikio tikslais. Traukiniais keleiviai vyksta į vis ilgesnes keliones – vidutinis traukiniu įveikiamas atstumas šiemet išaugo 15 proc. O kuo didesnis atstumas įveikiamas traukiniu – tuo, lyginant su kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, mažesnis neigiamas poveikis aplinkai. Be to, keliaujant traukiniu, nevargstama vairuojant ar negaištama laiko automobilių spūstyse“, – sako „LTG Link“ vadovas L. Baužys.
Prie augančio keleivių skaičiaus prisidėjo ir pavasarį pristatyta nauja bilietų pardavimo sistema, leidžianti keliones susiplanuoti dar patogiau. Be to, traukinio bilietams taikomi įvairūs kaininiai pasiūlymai, kurie skatina vis daugiau žmonių persėsti į bene žaliausią transporto priemonę – traukinį.
„LTG Link“ yra „Lietuvos geležinkelių“ grupės dalis, nuo 2019 m. rugsėjo veikianti kaip atskira bendrovė. Iki COVID-19 pandemijos „LTG Link“ keleivių skaičius nuosekliai augo, o 2019-aisiais keliones traukiniais rinkosi rekordinis skaičius žmonių – net 5,5 mln. Nors pandemija 2020–2021 m. sumažino keliautojų srautus, visos jos metu bendrovė sėkmingai užtikrino būtinąjį tarpmiestinį transportą šalyje. 2021 m. bendrovė pervežė daugiau kaip 4,1 mln. keleivių.
Apie tai, kad neatkuriama susisiekimo Vilnius – Druskininkai linija nė murmur… Beje, turizmui ir poilsiniams lūkesčiams labai pasitarnautų ir šios linijos pratęsimas nuo Druskininkų iki Augustavo (tai būtų kokia 60 km).
Gal „LTG Link“ vadovas L. Baužys teiktųsi žmonėms paaiškinti, kodėl šio iki 1990 m. buvusio vilniečių pamėgto susiekimo su Druskininkais atkūrimu LG nesirūpinama. Tiesiog vengiama viešai netgi užsiminti tai. Taigi kokius ir kieno interesus ginama šiuo tabu – šia tyla?… Ar tai nėra vienas iš Valstybės valdžių 30 metų vykdomos Pietryčių Lietuvos politikos vykdymo veiksmų apskritai?… Nes antai, akivaizdu, kad atkurtas geležinkelis į Druskininkus sakyte sakytų, jog iš Lietuvos (Vilniaus) į Vakarus, į kuriuos tegalim važiuoti ne kitaip, o tik per Baltstogę, važiuotina būtent per Druskininkus, o ne per Kazlų Rūdą. Ar ne šio keliais šimtais km. Lietuvai trumpesnio kelio į Vakarus galimybę slepiant, ne tik neatkurtas geležinkelis į Druskininkus, bet ir skubėta ant Alytuje per Nemuną buvusio sugriauto geležinkelio tilto įrengti pėsčiųjų tiltą – ne bet kokį, o “aukščiausią”, nugriauti mieste buvusią geležinkelio stotį, regis jo pylimą užstatyti namais ir t.t. Taip spręstas ir Užnemunės izoliavimas nuo sostinės Vilniaus. Tai ar čia ne svetimos valstybės strategija.
Ar ne ją vykdant neatkuriamas geležinkelis iki Druskininkų.
Manau, prieš Lietuvos Konstituciją visi piliečiai yra lygūs- ir vilniečiai, ir kupiškėnai, ir kiti,tad LG turėtų pasirūpinti panaikinto geležinkelio maršruto Subačius- Panevėžys,kuriuo nemažai kupiškėnų važiuodavo į darbą Panevėžyje. Autobusu važiuoti brangu ir nepatogu.
Taip, – LG privalėjo pasirūpinti, kad tame maršrute atsirandantys nuostoliai būtų kompensuojami. Taip pat prie dalies kompensavimo derėtų prisidėti ir Panevėžio ir Kupiškio savivaldybėms. Arba, kad kupiškėnai turėtų darbo vietoje, Kupiškio savivaldybė privalo ieškoti investitorių, kurie sukurtų darbo vietas Kupiškyje.
Su Druskininkais kitas reikalas reikalinga patraukti nuo Baltarusijos sienos geležinkelį, kad būtų galima iki Druskininkų važiuoti. Tokiu atveju keleivių netruktų ir netgi pelno būtų gaunama.
Čia jokių konstitucinių lygybių nelygybių klausimo nėra… Apsileidimai darbe ir tiek…