„Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?“ – paklausė lituanistai Švietimo ir mokslo ministrės ir už programas atsakingos Nacionalinės švietimo agentūros vadovės.
„Pasaulio literatūros kūrinių atranka vykdyta ne pagal tautinį ar rasinį, bet pagal meniškumo ir svarbos literatūros tradicijai kriterijų“, – griežtai raštu atsakė Nacionalinės švietimo agentūros vadovė.
Ir pasakė netiesą.
Akivaizdu, kad pasaulio literatūros kūriniai programos projekte atrinkti ir pagal tautinį, ir pagal rasinį kriterijų. Ir tai neišvengiama, nes būtent tokios atrankos reikalavo minimas „svarbos literatūros tradicijai kriterijus“. Juk kalbama ne apie Kinijos, Indijos ar Afrikos tautų, bet apie Vakarų „literatūros tradiciją“.
Nerasime programoje nei Li Bo, nei Du Fu, nei Diopo, nei Katebo… Ir, matyt, be jų mokyklinė lietuvių kalbos ir literatūros programa gali išsiversti.
Bet ar tikrai joje negalėtų atsirasti vietos ukrainiečių literatūros klasikui Tarasui Ševčenkai? Kad ir vietoj pasakėčių rašytojo Ivano Krylovo?
O gal tarp programoje išvardintų šiuolaikinių lietuvių rašytojų Justino Žilinsko, Dovilės Bagdonaitės, Andriaus Tapino, Lauros Kromalcaitės, Gyčio Norvilo, Dovilės Kuzminskaitės, Mindaugo Valiuko bei kitų galėtų įsiterpti ir Serhijus Žadanas, vienas ryškiausių šių dienų ukrainiečių poetų?
Beje, į klausimą, kodėl atrenkant programoje siūlomus lietuvių literatūros tekstus nelieka estetinių ir semantinių verčių, kodėl laikomasi principo, kad viskas yra vienodai vertinga – ir daugelio kartų pasaulėvoką veikęs klasikos kūrinys, ir pradedančio rašytojo pirmoji knyga, Nacionalinės švietimo agentūros vadovė taip ir neatsakė.
Atsakymas-dėl-Lietuvių-kalbos-ir-literatūros-programos-projekto
O ką daryti su lietuvių rašytojais,kurie rašė lenkiškai? Pavyzdžiui, su Vladislovu Sirokomle, kuris savo knygoje ” Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą”(1857 m.) mini,kad yra lietuvis ( litwin,o ne polak ar rusin)? Kuris rašo,kad lietuvių bajorai Stakliškėse dar noriai kalbėjo savo senąja lietuvių kalba ( nors kai kurie mūsų “istorikai” teigia,kad bajorai lietuviškai nebekalbėjo).Beje Sirokomlė parašė dramą “Margiris”. Manau,kad tokius rašytojus taip pat reikia įtraukti į programą.
Ponas D. Kuoly, ar nevertėtų paklausti kodėl ir laikant abiturientams rusų kalbos egzaminą Lietuvoje, šiemet buvo tokia tema “Ваша шлола участвует в международном экологическом проекте ищет школу партнёршу из Россиию Вам поручено написать письмо президенту ученического совета одной из россииских школ”. Kaip galėjo mūsų valdininkai duoti tokią temą. Gal geriau reikėjo parašyti laišką rusiškai mokyklai, kuri gali Putiną pavadinti žudiku, ar Putiną palygini su Hitleriu. Arba ieškoti tokios mokyklos kuri pasmerks Rusijos agresiją Ukrainoje. Visa tai rodo, kokia absurdiška Lietuvos švietimo sistema, kaip švietimo darbuotojai dar ilgisi sovietinės santvarkos. Juk baisu ar ne?
Jau kai kuriose maisto parduotuvių kasose Vilniuje sėdi lietuviškai nemokančios kasininkės.
Tiesą sakant, kelis pirmus kartus išgirdusi būtent rusiškai man kažką atsakant, sutrikau. Net nemoku apsakyti to jausmo. Pajutau, kaip veido raumenys suakmenėjo. Tikriausiai, jei atsakytų grynai ukrainiškai, ar jos rusakalbiame atsakyme girdėtųsi ne rusiškas akcentas, suveiktų kitaip.
Jei kas nors jums atsako rusiskai parduotuveje ….Kalbekite lietuviskai , garsiai ir su pasipktinimu !!!!
Jokios tolerancijos siam blogiui !!!
Baltu tautu naikintoju kalba ir vergu kultura reikia uzdrausti ir isguiti is Lietuvos….
Jokios tolerancijos zudikams!!!
Labai teisingai pastebėta komentatoriaus Gintauto. Absurdas mokiniams duoti tokias užduotis. Būtent laiške reikėtų parašyt, kad jų valstybei vadovauja teroristas ir žudikas, žudantis vaikus Ukrainoje. Ir jis susilauks atitinkamo atpildo.
Nemanot, jog kažkas profesionaliai pasistengė – kad ir naiviai ,,pažangos nešėjai/-jui” tą mintį pakišti?
O kodėl ukrainiečių ar kitų minimų tautų rašytojų nebuvo paties Kuolio ir jo kompanijos kurtoje programoje? Reikėjo paridyti pavyzdį. Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Dabar prie kiekvienos temos yra parašyta “arba kiti”, vadinasi, jei mokytojai norės, pasirinks nepaminėtą sąraše rašytoją, ar tai bus ukrainietis, ar suomis ir pan.
Bet kokia meistriškai manipuliatyvi antraštė, akliems kačiukams, tikintiems, kad šiuo įrašu Kuolys gina ne savo ir savo kompanijos 2016 m. prastumtą programą, ir nebando suvesti sąskaitų su jam neįtikusiais rašytojais, kurių jis, aišku, tokiais nelaiko. Argi rašytoju laikytinas Tapinas… ar Žilinskas? Ir čia p. Kuolys ant stalo puola dėt visus turėtus kozirius, kurie pasirodo esą tik skiedrų krūva. Visų pirma, ko vertas argumentas apie rusų literatūros stiprinimą ir dar kokiu būdu.. ne šiaip įkalant į privalomus visą plejadą rusų autorių, o neįtraukiant ukrainiečių. Įsiklausykite – neįtraukus ukrainiečių sustiprėja rusų literatūros pozicijos. Kokiu čia literatūrinio karo pulkaunyku p. Kuolys mano esąs? Ar jis „Lietuvių kalbos ir literatūros programos”pagalba dabar imasi kovoti Ukrainos pusėje ir skelbia embargą rusų rašytojams? Bet ponuli tu mielas mano didysis tu kultūrininke ir visuomenės veikėjau, kuris net į rinkimus laiku nesugebi paraiškos nunešti. Čia ne karo laukas, o LITERATŪROS PROGRAMA. Penktokų, aštuntokų, dvyliktokų. Tu manai, kad kažkaip liuksiškai sukovosi išmetęs Krylovo pasakėčias? Beje, o ką p.Kuolys siūlo mesti. Per dvylika metų trunkantį kursą nėra nei vieno privalomo rusų autoriaus. Yra tik SIŪLOMA. Du kart paminėtas Dostojevskis ir Čechovas. Ar šitas ponulis degančiu žvilgsniu tik nebus užsėdęs ant kažkokio arklio ir ar nebus pasileidęs kovot su malūnais…kurių, aiškus dalykas, kaip ir nėra, yra tik baisus nenoras leisti, kad į baltą drobulę susukus būtų išnešta jo inspiruota ir diriguota programa.