Birželio mėnesį į įvairius Lietuvos kariuomenės padalinius atvyko beveik 1,5 tūkst. karo prievolininkų. Didžioji dalis – 1,1 tūkst. šauktinių – devynių mėnesių tarnybą pradėjo apsisprendę savanoriškai ar, patekę į prievolininkų sąrašus, pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarka.
„Lietuvos kariuomenėje tarnybą iki šių metų pabaigos iš viso atliks apie 3,8 tūkst. šauktinių. Šiuo metu toks skaičius yra pakankamas, o ateityje, atsižvelgiant į kariuomenės poreikius, jis gali būti didinamas. Džiaugiamės, kad didžioji dauguma jaunuolių yra motyvuoti ir ateina tarnauti savo noru.
Šauktiniai papildo Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus, todėl Krašto apsaugos ministerija nuolat deda dideles pastangas siekiant gerinti jų tarnybos sąlygas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jaunuoliai, ateidami į kariuomenę, ne tik sustiprina kariuomenės ir visuomenės ryšį, bet įgydami karinį parengtumą prisideda ir prie Lietuvos kariuomenės stiprinimo. Šauktinių tarnyba yra svarbus efektyvios krašto apsaugos sistemos veiklos garantas, padedantis užtikrinti spartų Lietuvos kariuomenės pajėgų komplektavimą ir kariuomenės rezervo didinimą: tarnybą atlikę šauktiniai turi galimybę tapti profesinės karo tarnybos kariais, kariais savanoriais ar papildyti aktyviojo rezervo gretas.
Kasmet apie 20-25 proc. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių jaunuolių yra priimami į profesinę karo tarnybą.
Tai, kad buvę šauktiniai dažnai renkasi tęsti tarnybą profesinėje karo tarnyboje, vertina ir NATO. Šių metų pradžioje Lietuvos krašto apsaugos sistemos progresą vertinę Aljanso ekspertai pabrėžė, kad pastaraisiais metais Krašto apsaugos ministerija sukūrė patrauklias sąlygas karinei tarnybai, todėl Lietuvos karinė struktūra yra pildoma sėkmingai.
Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas šauktinių tarnybos sąlygų gerinimui investuojant į naują infrastruktūrą: šauktiniams pastatytos naujos kareivinės Kęstučio, Vaidoto ir Margirio batalionuose. Artimiausiais metais planuojama šauktinius apgyvendinti ir visiškai naujai kuriamoje Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetų infrastruktūroje Šiauliuose, Pajūrio miestelyje ir Rokantiškėse.
Numatoma, kad tokia infrastruktūros plėtra leis padidinti karo prievolininkų skaičiaus ribas iki 4400, taip ilgam užtikrinant nepertraukiamą ir savalaikį vienetų komplektavimą bei kovinį rengimą. Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam šauktinių skaičiaus ribos padidinimui birželio 21 d. pritarė LR Seimas.
Piliečiai, norintys rinktis kario tarnybą, gali ją atlikti tarnaudami nuolatinėje privalomoje pradinėje karo, savanorių karo tarnyboje, dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Be to, siekiant įtraukti platesnį mastą piliečių, tarnybą galima atlikti ir be ginklo – dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Jau dabar sukuriamos įvairios ir plačios galimybės jaunuolių įsitraukimui ir pilietiškumo skatinimui.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LR Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Būtina svarstyti kaip atsisakyti šauktinių kariuomenės ir pereiti prie TIK PROFESIONALIŲ karinių pajėgų. Ne kartą esu rašęs, kad šauktinių kariuomenė nedera su modernia visuomene. Tikrai demokratiškose šalyse kariuomenė turi būti tik profesionali.
Tik gerai pasirengę profesionalai be didesnių nuostolių, pasitelkę pačią moderniausią įrangą, “ištaškys” orkų “armijas”. Ne kareivių skaičius šiandien svarbiausia. O įrangos modernumas, karių profesionalumas ir demokratiškų šalių principingumas bei vienybė (NATO aljansas).
O piliečiai – tiesiog turi būti PILIETIŠKAIS – sąžiningai mokėti mokesčius bei suprasti valstybės poreikius. Tik tokia visuomenė bus nepalaužiama.
Palaikau.
Kariuomenė turi būti ne “patrankų mėsa”, o Valstybės gynėja.
Esu už tai, kad KIEKVIENAS gautų pamatinius karinius mokymus, karinio raštingumo, savigynos pagrindus. Vyrai ir paaugliai – kas jiems labiau tinka, mergaitėe ir moterys – kas joms.
Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet nė vienas civilis žmogus neturi jaustis bejėgis, beginklis viščiukas, neišmanantis, kas vyksta, nei ko jam griebtis; negebantis nei savęs, nei šeimos ar kaimynų apsaugoti ar ir apginti, tad laukiantis, gal jį kas kitas apgins.. Mūsų tėtis aiškindavo, jog jei kiekvienas kiemas mokės apsiginti, nepavyks šalies okupuoti. Žinoma, to per metus nepasieksi, bet reikia pradėti. Mokykloje per fizinio lavinimo pamokas jau galima kai ko praverčiančio išmokyti.
Visomis keturiomis už. Kareivis neturi ginti savo tėvynės, jis turi mirti už pinigus. Gyvename pinigų valdžios pasaulyje. Kas valdo pinigus – tas valdo žmones. Bet ar Lietuva pajėgi nusisamdyti armiją kovojančią už global kapital valdžią ? Ar ne pigiau šauktiniai tipo už Lietuvą , bet iš tiesų už global kapital ? Mąstykit biški.