Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. ligonių, norėdami tęsti gydymą, vaistus turės pirkti iš asmeninių lėšų.
Iš naujojo kainyno buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.
Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat. Anot ekspertų, pagrindinė to priežastis – per griežtas teisinis reguliavimas. Skaičiuojama, kad nuo sausio iki balandžio, pirkdami receptinius kompensuojamuosius vaistus, kurie nebepatenka į kompensuojamųjų vaistų kainynus, gyventojai iš viso jau išleido apie 9 mln. eurų.
„Ligonių išleidžiamos sumos receptiniams vaistams, kurie yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, bet nepatenka į kainyną, pastaruoju metu didėja. Pirmąjį metų ketvirtį žmonės už šiuos medikamentus sumokėjo maždaug 1,1 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Tai rodo, kad pacientai dažniau linkę tęsti jiems pasiteisinusį medikamentinį gydymą“, – sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.
Duomenys taip pat rodo, antrąjį metų pusmetį didėja vos 19 vaistinių preparatų bazinė kaina, o mažėja – daugiau nei 400. Tai reiškia, kad valstybės išlaidos šiose grupėse esantiems vaistams pastaruoju metu taip pat mažėja.
Seimo rudens sesijoje numatyta svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus. R. Bričkienė ragina politikus atsižvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tokias pataisas, kurios užtikrintų didesnį vaistų pasirinkimą ligoniams ir mažintų jų asmenines išlaidas gydymui.
„Jei į naująjį įstatymą būtų įtraukti pakeitimai, nustatantys vienodą maksimalią priemoką vaistams, turėtume visai kitokią padėtį. Pagal tokią tvarką, šiame kainyne būtų likę 65 vaistiniai preparatai ir tai leistų bent 100 tūkstančių pacientų tęsti jiems įprastą gydymą, neperkant jiems priklausančių kompensuojamųjų vaistų už pilną kainą. Nebūtų korektiška įstatymo pakeitimais bandyti perauklėti ligonius keisti savo įpročius. Tai turėtų tapti ilgalaike valstybės sveikatos raštingumo strategija“, – teigia asociacijos vadovė.
Farmacijos įstatymo pakeitimus Seimas turi priimti iki metų pabaigos, nes pernai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Tvarka turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 2 d.
Vaistų gamintojų asociacija ir Lygiagretaus vaistų importo asociacija kiek anksčiau yra perspėjusios, kad šiuo metu numatytas ir svarstomas reguliavimas gali ne didinti, o dar labiau mažinti vaistų kiekį kompensuojamų vaistų kainyne ir turėti neigiamą poveikį konkurencijai bei pacientų pasirinkimui.
kuris domėtųsi, surinktų duomenis, ką patyrė tie, kam tiesiog priverstinai teko vartoti generinius vaistus (nes vaistinėse anksčiau vartotų net už savo pinigus nebuvo pirkit – specialiai pašalinti?) , ir kam sunkūs šalutiniai padariniai, matyt, jau nebeišnyks. Juk praverstų ateityje ar vaistus kuriant, ar gydymo algoritmą keičiant, ar (ne)darant eksperimentus su ligoniais?