Sekmadienis, 1 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Radžvilas. Skirtingos atostogos

Vytautas Radžvilas, www.propatria.lt
2022-07-10 11:46:55
1
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Tikėtina, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis neatsitiktinai išskubėjo atstogauti kaip tik šiomis dienomis.

Kaip tik jam atostogaujant Europos Komisija oficialiai išsakys savo požiūrį dėl Lietuvos įvestų tranzito į Karaliaučiaus sritį ribojimų. O požiūris gali būti toks, kad savaime sugrįš į darbotvarkę ministro at(si)statydinimo iš pareigų klausimas.

Atostogos greičiausiai yra būdas pralaukti, kol nurims dar viena politinė audra ir išvengti atsakomybės. Tiesa, kad tokio prasto šalies diplomatijos šefo Lietuva nėra turėjusi.

Tačiau šios aplinkybės neturėtų būti pagrindas tiesti dirbtines sąsajas apeliuojant į tariamą ministro elitiškumą ir tyčiotis iš buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento.

Būtent šitaip pasielgė vienas iš Šeimų sąjūdžio vadovų, padėjęs lygybės ženklą tarp G. Landsbergio atostogų, pasiimtų siekiant išvengti atsakomybės už neapgalvotus ir avantiūristinius veiksmus, ir A. Smetonos „atostogų“, sutrukdžiusių Kremliui „švariai“ įteisinti Lietuvos okupaciją.

Antanas Smetona 1940 birželį irgi išvyko atostogauti. Reikėjo juk antanines švęsti.

Kitas Antanas liko laikinai. Tokia kaip ir lietuviško elito tradicija gaunasi.

Posted by Algimantas Rusteika on Monday, July 4, 2022

Lietuvos prezidentą pašiepusio įrašo autorius leido sau „pamiršti“, kad į užsienį pasitraukęs A. Smetona  niekada nebuvo senelio į politikos viršūnes prastumtas jokiais ypatingais gebėjimais neapdovanotas ir nieko nenuveikęs šaliai prasisiekėlis.

Jis buvo vienas ryškiausių lietuvių tautinio judėjimo veikėjų, aukšto rango inteligentas ir kultūrininkas, 2018 m. vasario 16-osios akto signataras ir galiausiai – Lietuvos prezidentas.

Galima įvairiai vertinti jo politinę veiklą ir valdymo metu vykdytą socialinę politiką. Dėl daug ko galima išsakyti rimtų ir pagrįstų priekaištų. Tačiau neįmanoma paneigti, kad A. Smetona buvo ir yra iš tiesų iškili Lietuvos valstybės ir istorijos figūra.

Jo nuopelnai lietuvių kultūros ir šalies ūkio plėtrai yra milžiniški. Kitaip negu dabartinė, jo ilgiausiai valdyta nepriklausoma Lietuva ne menko ir nyko (pirmiausiai demografiškai), bet augo ir skleidė savo kūrybines galias.

Po kapituliacijos fakto Prezidento pasitraukimas iš Lietuvos tą lemtingą 1940 m. birželio dieną buvo vienintelis galimas ir absoliučiai teisingas pasirinkimas, kurio teisingumą patvirtino šitaip negalėjusių pasielgti ir savo parašais laidojusių valstybes Latvijos ir Estijos prezidentų tragiška lemtis.

Niekinamas komentaras jo atžvilgiu parašytas iš akivaizdžiai marksistinių „klasių kovos“ pozicijų. Jis grindžiamas puikiai pažįstama „ponų“ ir „paprastų darbo žmonių“, „engėjų ir pavergtų bei išnaudojamų dirbančiųjų“ priešprieša.

Keistai panašia neapykantos ir keršto dvasia anais laikais dvelkė Sniečkaus pogrindinės kompartijos agitaciniai lapeliai.

Juose buvo ne tik raginama kuo greičiau nuversti „išnaudotojų buržujų“ jungą, bet ir nuolatos grasinama, kad ateis atpildo ir keršto valanda, kai bus atsiskaityta su liaudies kraujasiurbiais, tunkančiais prislėgtųjų ir engiamųjų triūsu, prakaitu ir ašaromis. Kuo tai baigėsi – puikiai žinoma.

Bet šie iki skausmo pažįstami ir vėl beatodairiškai eskaluojami „elito“ ir „paprastų žmonių“  priešpriešos ir klasinio karo motyvai sugrįžo.

Būtent iš šios keršto aistros kyla dirbtinės sąsajos tarp šių dienų nomenklatūros atžalos, kuris tuojau pat nueis į užmarštį arba bus nebent prisimenamas kaip didžiausias nevykėlis užsienio reikalų ministro poste, ir kultūros bei politikos veikėjo, kurio dėl nuveiktų didžių darbų neištrins iš Lietuvos istorijos net aršiausi priešai.

Tačiau giliau pagalvojus ši akivaizdžiai pritempta sąsaja įgyja niūrią ir grėsmingą potekstę. Ją suteikia tokiose sąsajose visada potencialiai slypinti galimybė ir pavojus sutapatinti valstybę ir jos valdžią.

Tokiais atvejais neapykanta valdžiai neretai perauga į sąmoningą ar nesąmoningą neapykantą savo valstybei.

Yra tekę skaityti ir girdėti tokius arba panašius žodžius: „Tegul nors ir Putinas, kad tik ne Landsbergis“.

Suasmenintą formuluotę pakeitus apibendrinta, ji turėtų būti maždaug tokia: „Geriau tegul žlunga Lietuvos valstybė, bet kad tik neliktų Landsbergių režimo“.

Bet ar šitokie žodžiai nekelia tiesioginių asociacijų ir nežadina prisiminimų apie 1940 m. vasarą, kai netrūko maniusių: „tegul ir sovietai, kad tik ne Smetona…“ 

O kaip lengva tapti apakintam neapykantos, rodo tai, kad jai pasidavė ir panašiai mąstė ne tik „engiami darbo žmonės“, bet ir elito atstovai.

Galbūt ryškiausias ir labiausiai pamokomas K. Bizausko atvejis. Jauniausias nepriklausomybės akto signataras, ministro pirmininko pavaduotojas, paskutiniajame Lietuvos vyriausybės posėdyje ne tik ragino nesipriešinti, bet ir piktinosi, kad nepasinaudojama proga nuversti Prezidentą ir pakeisti režimą.

Visa tai – okupantų ordoms jau veržiantis per Lietuvos sieną. Aklos neapykantos kaina: jau liepos mėnesį suimtas, karui prasidėjus kalinių ešelonu vežamas į Rytus ir pakeliui sušaudytas Baltarusijos geležinkelio stotyje…

Lietuvai yra būtinos permainos. Turės keistis ir valdžia. Tačiau yra skirtingi požiūriai į tai, ko ir kaip reikia siekti.

Panašu, kad Šeimų sąjūdžio siūlomas kelias – „paprastų darbo žmonių revoliucija“, galinti nušluoti ne tik „Landsbergių klaną“, bet ir pačią Lietuvos valstybę.

Kitas kelias – nuosekliu ir kantriu šviečiamuoju ir ugdomuoju darbu pažadinti smarkiai prigesusią visuomenės tautinę ir valstybinę savimonę ir taikiu demokratiniu ir teisiniu keliu pakeitus valdžią atkurti Lietuvoje iš tiesų pamintą teisingumą.

Ne „atsiskaitant su engėjais“ ir ne vadovaujantis lenininiu „klasinio teisingumo“ principu „grab nagrablennoje“ (plėšk, kas prisiplėšta), bet susigrąžinus pilietinę valstybės kontrolę ir įgyvendinus gerai apgalvotas sistemines ir struktūrines jos reformas.

Klasinės kovos kelias abejotinas ir pavojingas ne tik tuo, kad einant juo galima pakartoti 1940 m. tragediją.

Vadinamųjų „paprastų žmonių“ valdžia kelia ir kitų pavojų. Neveltui viduramžių politinis mąstytojas Tomas Akvinietis savo traktate pasakoja apie senovės Sirakūzuose gyvenusią senutę, besimeldusią už tironą, kurio mirties troško visi miesto gyventojai.

Į nustebusio tirono klausimą, kodėl meldžiasi už jį, ši atsakė, kad savo gyvenime matė tris tironus. Kiekvienas iš jų buvo žiauresnis už ankstesnįjį. Tad jeigu tironas mirtų, jį pakeisiantis ketvirtasis būsiąs dar žiauresnis. 

SSRS, taip pat Lietuvos žmonės patyrė, kuo baigiasi „paprastų žmonių“ vardu valdančios klikos valdymas. Bet turime ir artimesnį Sąjūdžio pavyzdį.

Beveik niekas neprisimena ir juo rečiau susimąstoma apie tai, kad dabartinė padėtis Lietuvoje didele dalimi yra „paprastų žmonių“ įsivyravimo Sąjūdyje padarinys.

Pradiniu ir pavojingiausiu laikotarpiu tokie žmonės daugiausia slėpėsi iškilių judėjimo vedlių teikiamos apsaugos užuovėjoje. Tačiau pavojui menkstant ir ypač Sąjūdžiui atėjus į valdžią jie išdrąsėjo. 

Kieno, jeigu ne tokių „paprastų žmonių“ rankomis, buvo „pastatyti į vietą“ K. Antanavičiaus rango ir lygio Sąjūdžio šviesuoliai, beviltiškai mėginę stabdyti „dvi Lietuvas“ sukūrusias beprotiškas ir nusikalstamas reformas?

Pavyzdžiui, Žemdirbių sąjūdis turėjo išsamią kaimo pertvarkymo programą. Joje buvo numatyta grąžinti žemę buvusiems savininkams, bet taip pat ir priemonės pertvarkyti kolūkius į kooperatyvus. Įgyvendinus šią programą dvarininkų-latifundininkų ir kumečių Lietuvos galėjo ir nebūti.

Arba čekinė privatizacija, pritaikyta net didžiulėms ir technologiškai pažangioms įmonėms. Užuot buvusios parduotos rimtiems investuotojams ir pakeltos į aukštesnį technologinį lygį, jos už čekius, tai yra veltui, pateko į mažaraščių „berniukų“ rankas.

Šie nesugebėjo nieko kito, tik užstatyti jas bankams, o vertingą, už „valiutinius rublius“ pirktą įrangą parduoti į metalo laužą.

Tiesa, kad tarpukario Lietuvos elitas iki galo neatliko savo pareigos tautai ir valstybei. Bet toje Lietuvoje net iš tolo nebuvo ir nieko panašaus į tai, kas padaryta su Lietuva, panieką intelektui ir žinioms pavertus valstybės gyvenimo ir valdymo norma.

Valdant A. Smetonai tokia užsienio politika, kokią vykdo G. Landsbergio vadovaujama ministerija, buvo tiesiog neįsivaizduojama, nes diplomatinėje tarnyboje dirbo iš tiesų išsilavinę ir atsakomybę už valstybės likimą jautę žmonės.

Kad ir kokių trūkumų turėjo tarpukario Respublika, protas ir žinios joje buvo gerbiami ir vertinami.

O norint suvokti posąjūdinėje Lietuvoje įvykusio nuosmukio mastą, pakanka palyginti Pirmąją atkurtos Lietuvos vyriausybę su vėlesnėmis,  ypač dabartine, kurios veikla įeis į istoriją kaip nemokšiškumo, nekompetencijos ir jų sąlygoto arogantiško pasipūtimo viršūnė.

Užuot reiškus klasinę neapykantą ir panieką „elitui apskritai“, geriau atsiminti, kad elitas būna visoks. Juk ne atsitiktinai vartojamos elito ir pseudo, arba apsišaukėlių, elito sąvokos.

Vis dėlto nevertėtų abejoti ir ginčytis, kad iš senovės graikų kalbos vertęs Platono veikalus A. Smetona buvo visai kito rango ir lygio žmogus ir politikas, negu akivaizdžias elementaraus išprusimo spragas kiekviename žingsnyje demonstruojantis G. Landsbergis, kurį lengvai gali vynioti ant piršto ir sudoroti kaip šiltą vilną bet kuris rimtesnis užsienio derybininkas.

Tai supratus turbūt taptų akivaizdu, kodėl abiejų pasiimtos atostogos negali nebūti skirtingos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atostogos: ką daryti pamiršus vaistų receptą?
  2. S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  3. V.Turčinavičius. Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas
  4. M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
  5. R. Karbauskis. Retorinis klausimas Landsbergiui
  6. S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  7. Lukašenkos užgrobtas lėktuvas grįžo į Lietuvą (video)
  8. Šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją
  9. R. Karbauskis. Landsbergiui siūlau garbingai pasitraukti kol neprasidėjo neramumai
  10. Su eurokomisare aptarta padėtis Baltarusijos pasienyje
  11. Kodėl Lietuvos šeimų sąjūdžio aktyvistes bandyta suimti iki rugsėjo 11-os?
  12. Lietuvos piliečiai saugiai išvyko iš Afganistano
  13. EP nariai prašo tyrimo dėl „Gazprom“ kainų
  14. Lietuva turės ambasadą ir Singapūre
  15. LŠS paragino užsienio šalių ambasadorius nepažeisti Lietuvos teisės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kažin says:
    3 metai ago

    Juk į politiką prastumia ne tik seneliai anūkus, bet tam yra ir kitų būdų. Kas dėl Smetonos, tai regis, toks klausimos jo atžvilgiu istorikų nėra nagrinėtas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
Gedimino pilies bokštas | J. Butrimaitės nuotr.
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Globalistas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • KUR, KADA ir KAIP??? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • +++ apie Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?
  • Cukrus – ne tik baltos smulkios granulės
  • Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams
  • Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

Kiti Straipsniai

Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
Gedimino pilies bokštas | J. Butrimaitės nuotr.

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31
Atostogos

Už kiek šiemet galima pailsėti Palangoje, Turkijoje ir Ispanijoje?

2025 05 31
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Globalistas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • KUR, KADA ir KAIP??? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • +++ apie Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę
  • +++ apie „Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Tautos tradicija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai