Birželio 1-ąją įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, fiziniai asmenys išduoti didelę dalį įgaliojimų ir perįgaliojimų galės ir internetu.
Fiziniams asmenims, norintiems leisti sudaryti verslo sutartis ar kitaip atstovauti jų interesus, nebereikės nuolat pravėrinėti notaro biuro durų.
Manoma, kad šios naujovės padės sutaupyti nemažai laiko ir kaštų, taip pat supaprastins procesus versle. Svarbu ir tai, kad artimiausioje ateityje laukia ir daugiau verslui naudingų permainų.
Neatitiko šiandieninių poreikių
Teisingumo ministerijos sumanytų pokyčių prireikė kone natūraliai – augant informacinių technologijų (IT) įtakai, iki šiol galiojusi tvarka, kai visi fizinių asmenų išduodami įgaliojimai, su retomis išimtimis, privalėjo būti tvirtinami notaro, nebeatitiko šių dienų poreikių.
Prieš įsigaliojant kodekso pakeitimams, fizinių asmenų įgaliojimus elektroninėmis priemonėmis buvo galima išduoti tik darbo užmokesčiui, kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ir viešosioms bei administracinėms paslaugoms ir korespondencijai – pinigams ir pašto siuntiniams – gauti.
Pakeitus Civilinio kodekso nuostatas, atsirado galimybė plačiau pritaikyti technologinius sprendimus ir atsisakyti notaro dalyvavimo ten, kur jis nėra būtinas.
Taigi, dabar didžioji dalis fizinių asmenų išduodamų įgaliojimų gali būti išduodami elektroniniu būdu. Jie, prisijungus su elektroniniu parašu, pasirašomi ir įregistruojami Įgaliojimų registre, o įgaliotam asmeniui suteikiamas įgaliojimą nustatantis ir atstovavimo faktą įrodantis išskirtinis numeris.
Patogu ir tai, kad tokiam įgaliotam asmeniui dabar nebereikia su savimi nešiotis popierinio įgaliojimo.
Itin svarbu, kad įgaliojimas gali būti suteikiamas nepriklausomai nuo įgaliotojo buvimo vietos – tereikia tik prieigos prie interneto ir minėto elektroninio parašo.
Taigi, nauja tvarka leidžia fiziniams asmenims įgalioti kitus asmenis veikti įgaliotojo vardu esant bet kurioje valstybėje.
Tai turėtų pagreitinti civilinius santykius tarp asmenų ir praplėsti galimybes kitiems asmenims veikti įgaliotojo vardu, nes įgaliojimus bus galima išduoti greičiau ir paprasčiau: nebereikės derinti laiko ar įgaliojimo turinio su notaru ir vykti į jo biurą patvirtinti įgaliojimo.
Šios naujovės ypač svarbios kvalifikuotą e. parašą ir verslo santykius Lietuvoje turintiems, bet joje retai apsilankantiems fiziniams asmenims.
Civilinio kodekso pakeitimai suteikia galimybę tokiems asmenims paprasčiau sudaryti verslo sandorius, įgaliojant trečiuosius asmenis veikti jų vardu.
Yra ir papildomų sąlygų
Visgi, ne visi fizinių asmenų įgaliojimai galės būtų pasirašomi elektroniniu parašu vietoj notarinio tvirtinimo.
Motyvuojant didesniu kai kurių sandorių pavojaus lygiu ir įstatyme numatytais griežtais tokių sandorių formos reikalavimais, dalis įgaliojimų vis dar negalės būti pasirašomi be notaro įsitraukimo – kitaip jie būtų laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo akimirkos.
Visų pirma, Civilinis kodeksas šiuo metu nustato, kad notarine tvarka turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius.
Taip pat – uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų.
Notarinės formos taip pat reikia sudarant vedybų sutartis – ikivedybinę, povedybinę ir kitus civiliniame kodekse numatytus sandorius, kuriems keliamas notarinės formos reikalavimas.
Galioja ir perįgaliojimams
Šie Civilinio kodekso pakeitimai taip pat numato, kad elektroniniu būdu išduoti įgaliojimai gali numatyti ir perįgaliojimo teisę.
Visgi perįgaliojant, jeigu šia teise pasinaudojama, privaloma išlaikyti tokią pačią formą, kokia buvo išduotas ir įgaliojimas.
Kitaip sakant, jei įgaliojimas pasirašomas elektroniniu būdu, taip pat turi būti pasirašomas ir perįgaliojimas.
Perįgaliojimo teisė paprastai suteikiama įgaliotam asmeniui tuomet, kai įgaliotojo suteikiami įgaliojimai nėra labai asmeniškai nukreipti į įgaliotą asmenį.
Pavyzdžiui, teisininkui išduodamas įgaliojimas, į kurį įtraukta perįgaliojimo teisė, Registrų centre atstovauti įgaliotą asmenį, bet teisininkas išeina atostogų arba suserga.
Tuomet jis gali perįgalioti savo kolegą atlikti tuos pačius veiksmus ir tokia pat apimtimi, kurią savo vardu jam suteikė įgaliotojas.
Taigi, civiliniai santykiai nesustoja tam laikotarpiui, per kurį įgaliotas asmuo dėl kažkokių priežasčių negali atlikti įgaliojimu jam suteiktų veiksmų.
Tiesa, kad pasinaudoti šia galimybe reikia, kad pirminiame įgaliojime būtų nurodyta, jog įgaliotas asmuo gali perįgalioti bet kurį kitą asmenį.
Daugiau pokyčių – jau netrukus
Žadama, kad jau kitų metų sausį tokia pat tvarka bus galima išduoti ir prokūras – juridinio asmens įgaliojimą, kuris suteikia teisę jo vardu ir interesais atlikti visus su juo susijusius veiksmus.
Taip pat Vyriausybė pateikė Seimui Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus suteikiama galimybė akcininkų susirinkimo protokolus pasirašyti e. parašu. Tiesa, šį projektą dar turi patvirtinti šalies parlamentas.
Tiek įsigalioję, tiek ir naujai įsigaliosiantys pokyčiai supaprastins bei pagreitins įvairių įgaliojimų išdavimo ar sprendimų priėmimo tvarką, leis greičiau ir paprasčiau pasinaudoti atstovavimo teise, suteiks daugiau lankstumo bei veiksmingumo, tai atitinkamai pagerins ir verslo vystymąsi.
Tikimasi, jog IT ir jų saugumas ateityje tobulės bei jų pritaikymas verslo ir kituose civiliniuose santykiuose vis dažnės.
Tad galime pasidžiaugti įstatymų leidėjo sprendimu naująsias technologijas įdarbinti jau dabar, suteikiant galimybę fiziniams asmenims išduoti įgaliojimus naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis ir vyresnioji teisininkė Laura Matuizaitė
