Liepos 6 d. Ukmergės, seniau vadintame paslaptingu padavimais apipintu Vilko Mergos – Vilkmergės krašte, vyks labai svarbi visai Lietuvai XVII Aukštaitijos sutartinių šventė „Sutarjėla“, puoselėjanti UNESCO nematerialiojo paveldo perlą – sutartines, jų giedojimo tradiciją ir sklaidą.
Šventės dienotvarkė:
12.00-15.00 „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“ parodos lankymas Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje
14.00 „Vidur dvaro trys ąžuolai“ – sutartinių sambūris Ukmergės kultūros centro kiemelyje, po ąžuolais
16.00 „Sugrįžimai“ – sutartinių giedojimai
Tatkūnuose prie buvusios mokyklos, Užulėnyje prie mokyklos-muziejaus, Šventupėje prie dvaro.
19.30 „Aisim broliai, tūto“ – iškilminga eisena nuo Ukmergės kultūros centro link piliakalnio
20.00 AUKŠTAITIJOS REGIONO SUTARTINIŲ ŠVENTĖ „SUTARJĖLA“ Ukmergės piliakalnio papėdėje. Šventės vedėja – etnologė Gražina Kadžytė
21.00 TAUTIŠKOS GIESMĖS – LIETUVOS VALSTYBĖS HIMNO – GIEDOJIMAS
21.30 „Sutarjėlos“ simbolio – aukštaitiškos šimtaraštės juostos – iškilmingas perdavimas
Šventės dalyviai: folkloro ansambliai ir sutartinių giedotojų grupės iš Vilniaus, Kauno, Molėtų, Pasvalio, Zarasų, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Ignalinos, Utenos, Visagino, Vievio, Ukmergės.
Sutartinės – ypatingas lietuvių tradicinės muzikos reiškinys, paplitęs nedideliame Lietuvos plote – Šiaurės Rytų Aukštaitijoje. Tai yra sudėtinė meno rūšis, kurioje darniai susilieja žodis, muzika ir šokis. Sutartines daugiausia gieda moterys, o instrumentinius kūrinius skudučiais, ragais, daudytėmis, kanklėmis, lamzdeliais atlieka vyrai.
2010 m. lapkričio 16 d. sutartinės įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai reikšmingas išskirtinės lietuvių sutartinių tradicijos tarptautinis įvertinimas, skatinantis mus didžiuotis ir puoselėti savo kultūrinę tapatybę.
Sutartinės – ypatingos ir seniausios lietuvių liaudies daugiabalsės polifoninės dainos. Vienu metu jas atlieka 2, 3 ar 4 dainininkės ar jų grupės, kartu skamba ne tik skirtingos gaidos, bet ir žodžiai.
Tekstuose – mažai žodžių, bet daug garsažodinių priedainių: lylia lyliute, ratil ratilėlis, dauno lylio čiūto, trap trapu lingo, trepu treputėla, jatuta jatutėla, lingo rito tatato, dobilio, uosilio, sodauto… ir daug kitų.
Sutartinės išliko apie Biržus, Kupiškį, Panevėžį, ta yra –Šiaurės Rytų Lietuvoje. Jas atlikdavo šį gebėjimą paveldėjusios moterys dainuojančios tik labai siaurame rate – paprastai šeimoje. Priklausomai nuo dainininkių skaičiaus, sutartinės vadinamos dvejinėmis, trejinėmis ir keturinėmis.
Trejinės dainuojamos kanono būdu, paeiliui įsijungiant kiekvienai dainininkei.
Dvejinės ir keturinės yra panašios, nes kartu porose skamba dvi skirtingos gaidos ir žodžiai. Keturinėse kiekviena eilutė pakartojama kitos poros.
Sutartinės kartais buvo šokamos nesudėtingais žingsneliais – vaikštinėjant ratu, sukantis susikibus rankomis, trepsint, linkčiojant galvą. Jos buvo giedamos įvairiomis progomis, todėl yra įvairių žanrų sutartinių – darbo, vestuvinių, karinių.
