Lietuvos aeroklubas, bendrosios Lietuvos aviacijos ir aviacijos sporto interesus atstovaujanti organizacija, reiškia didelį susirūpinimą ir nerimą dėl pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodžiusių iniciatyvų riboti bendrosios aviacijos skrydžių laisvę Lietuvos oro erdvėje.
Lietuvos aviatorių bendruomenė yra pasipiktinusi praėjusią savaitę, birželio 9 d. iki šiol nenustatytų asmenų, (greičiausiai užsieniečių), įvykdyto skrydžio iš Panevėžio į Bulgariją metu buvo padaryta gausybe oro erdvės naudojimo pažeidimų.
tvirtai įsitikinę, kad šio skrydžio pilotai ir užsakovai turi sulaukti deramų sankcijų iš visų valstybių, kurių oro erdvėje buvo įvykdyti šie pažeidimai.
Lietuvos aeroklubas ir visa Lietuvos aviatorių bendruomenė, vienijanti keletą tūkstančių pilotų, beveik tūkstančio orlaivių savininkus nori atkreipti dėmesį, jog reaguojant į šį skrydį viešumoje pasigirdę įvairūs siūlymai dėl oro erdvės reguliavimo griežtinimo iš esmės nepašalintų tokių pažeidimų galimybės.
Vietoje to, viešai išsakyti siūlymai dėl ribojimų grasina labai apsunkinti bendrosios aviacijos raidą Lietuvoje.
Nevaldomoji (G klasės) oro erdvė paprastai tęsiasi nuo žemės paviršiaus iki 95 skrydžio lygio (apytikriai 3000 m.). G erdvėje vyksta dauguma bendrosios aviacijos skrydžių, organizuojami aviaciniai renginiai – nuo šį savaitgalį vyksiančių nacionalinių ultralengvųjų orlaivių varžybų iki tokių, kaip kitą savaitę prasidėsiantis Europos ir pasaulio sklandymo čempionatas.
Greta sporto, Lietuvoje populiarūs pramoginiai, turistiniai skrydžiai. Apie 20 Lietuvos civilinės aviacijos aerodromų yra būtent G klasės erdveje. Europos Sąjungos teisė leidžia G klasės oro erdvėje skrydžius vykdyti be skrydžio plano, neįjungus autoatsakiklio ar nepalaikant radijo ryšio su atitinkamo regiono skrydžių vadovu. Lietuvos pilotai naudoja tiek autoatsakiklius, tiek palaiko radijo ryšį. Lietuvos bendrosios aviacijos pilotai, skrisdami į valdomą oro erdvę, užsienį ar tarptautinius oro uostus visuomet laikosi reglamentų reikalavimų – verta paminėti, jog iš pastabų atsakingų institucijų dėl šių taisyklių pažeidimų negaunama.
Pastaraisiais metais G klasės erdvė po truputį mažinama, atskiras jos dalis rezervuojant karinėms reikmėms bei steigiant naujas draudžiamas zonas. Lietuva jau patenka į daugiausiai draudžiamų zonų turinčių ES narių penketuką. Siūlymai dar labiau siaurinti G klasės oro erdvę vargu ar būtų sulaikę birželio 9 d. pažeidėjus, ignoravusius oro erdvės taisykles. Tačiau tokie siūlymai tikrai būtų apsunkinę netrukus prasidėsiančio Pasaulio sklandymo čempionato skrydžius.
Siūlymai nustatyti reikalavimą prieš kiekvieną skrydį informuoti Karines oro pajėgas vargu ar būtų sustabdę pažeidėjus, kurie nepalaikė radijo ryšio. Tačiau jie tikrai apsunkintų trumpus pažintinius skrydžius (pvz. Vilnius – Trakai, Kaunas – Kauno marios ar Klaipėda – Kuršių Nerija) ir sukurtų papildomą biurokratinę naštą kariškiams, kuriems vasaros vakarais tektų atsakinėti į šimtus, jei ne tūkstančius, skristi besirengiančių bendrosios aviacijos pilotų skambučių.
Pastaraisiais metais kariškiai, oro erdvę kontroliuojančios institucijos ir Lietuvos aeroklubas daug dirba tobulindami sąveiką oro erdvės naudojimo srityje.
Tikime, jog birželio 9 d. incidentas bus išnagrinėtas atitinkamų aviacijos specialistų kartu su Lietuvos aeroklubu, atstovaujančiu pagrindinius G erdvės naudotojus ir bus patobulinta sąveika tarp šių institucijų taps geru pagrindu tolimesnei specialistų diskusijai apie šios sąveikos tobulinimą tiek šalies viduje, tiek ir su kaimynais.
Lietuvos aeroklubas netrukus pateiks savo siūlymus šia tema aviacijos klausimus kuruojančioms žinyboms.
Tikimės, kad šios žinybos ir toliau geranoriškai, su supratingumu atsižvelgs į aviatorių interesus ir ieškos kompromiso, siekdamos bendro tikslo – Lietuvos, kaip aviacinės valstybės, vystymosi.
