M. Puidokas. Liberalkonservatoriai negirdi Lietuvos piliečių pagalbos prašymų

Lietuvoje metinė infliacija muša naujus rekordus, tačiau mes vis dar nematome jokių aktyvių veiksmų iš Ingridos Šimonytės Vyriausybės. Tuo tarpu kaimyninė Lenkija jau kelis mėnesius sėkmingai taiko antiinfliacinį paketą.

Net Švedija, į kurią dažnai mėgstame lygiuotis, pristatė planus dėl 13,9 mlrd. kronų (1,32 mlrd. eurų) vertės subsidijų paketo. Tuo ji padės savo šalies gyventojams kompensuoti padidėjusias išlaidas dėl išaugusios infliacijos, kurią paskatino drastiškas energijos išteklių kainų šuolis žiemą bei tendencijos tarptautinėje prekių rinkoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Ekonominiai šalių paradoksai: Švedijos ir pirmaujančios pagal infliaciją ES Lietuvos palyginimas

Švedijos finansų ministras Mikaelis Dambergas atsakingai vertina dabartinę susidariusią ekonominę padėtį. Jo teigimu: „Padėtis išlieka neaiški, o kainos labai nepastovios, tačiau matome, kad šiuo ūmiu laikotarpiu turime padėti šalies vartotojams“.

Metinė infliacija Švedijoje vasarį pasiekė aukščiausią lygį nuo 1993-ųjų ekonominės krizės šalyje laikų – 4,5 procento. Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vasario mėnesį metinė infliacija siekė net 14,2 procento. Ar ne paradoksas, kad Švedija, turėdama daugiau nei tris kartus mažesnę infliaciją, imasi priemonių palengvinti ekonominę naštą savo piliečiams!?

O Lietuva pagal Eurostato duomenis turėdama didžiausią infliaciją visoje Europos Sąjungoje (ES) vis dar delsia su sprendimais, kurie padėtų pažaboti infliaciją. Deja, Lietuvos žmonių atlyginimai taip greitai neauga, kaip auga prekių ir paslaugų kainos kas mėnesį – vartojimo prekių kainos mūsų šalyje per metus padidėjo 15,8 procento, o paslaugų 10,3 procento!

Laukia žaliavų ir išlaidų brangimo metai: maistas brangs 2-3 kartus!

Tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomistai pažymi, kad šie metai bus įvairių žaliavų ir išteklių brangimo metai. Tokių dalykų kaip kuras, trąšos, įvairūs metalai, dujos, elektra, grūdai kainos jau dabar viršija rekordus.

Kainų augimas dešimtimis bei šimtais procentų galimas iki 2023 m. Atitinkamai, dėl stipriai augančių įvairių išteklių kainų, įvairių maisto gaminių kainos brangs net 2-3 kartus! Prognozuojama, kad labiausiai brangs mėsos, pieno bei duonos gaminiai, taip pat brangs ir daržovės, tad visi pajus ženkliai padidėjusias kainas.

Pastaruoju metu matome nerimą keliančius ženklus su žemės ūkiu susijusiuose sektoriuose. Kaišiadorių paukštynas pranešė atleidžiantis 200 darbuotojų, fosforo trąšų gamintojos „Lifosos“ likimas taip pat nežinioje, planuojama laikinai stabdyti gamybą. Koks likimas laukia 1000 „Lifosoje“ dirbančių darbuotojų?

Lietuvos ūkininkai baiminasi negalėsiantys įpirkti šešis kartus pabrangusių trąšų bei taip pat ženkliai pabrangusių pašarų gyvulių auginimui, kas lems dar labiau augsiančias maisto produktų kainas.   

Ar Lietuva realiai yra pasiruošusi maisto produktų krizei?

Nepamirškime, kad dėl karo Ukrainoje, gali sutrikti įvairių maisto produktų tiekimo grandinės visame pasaulyje, jau dabar kalbama, kad Ukraina negalės pasėti ir užauginti savo grūdų derliaus.

Rusija, buvusi didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje, taip pat nebetieks grūdų. Susidariusį grūdų trūkumą pasaulinė rinkoje bus sunku kompensuoti. Italijos ministras pirmininkas, Mario Draghi perspėja: „Laikinas Rusijos ir Ukrainos pradingimas iš pasaulinės kviečių rinkos be jokios abejonės sukurs rimtą trūkumą“. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas, taip pat tvirtina, kad maisto krizė gresia kiekvienam iš mūsų.

Ar Lietuva realiai yra pasiruošusi tokiam scenarijui, ar turime valstybiniu mastu pakankamą pagrindinių maisto produktų rezervą kritiniams atvejams? Ar yra rimtas Vyriausybės planas ir kodėl apie jį nieko negirdime?

Be to, Lietuva artimiausiu metu planuoja atsisakyti rusiškos elektros ir dujų naudojimo, pereinamasis laikotarpis bus labai sunkus. Nejaugi visą pokyčių naštą ir vėl reiks nešti vartotojams!?

Lietuva šiuo metu gauna į biudžetą viršplanines pajamas, dėl išaugusios infliacijos. Kam bus panaudotos šios lėšos? Juk turėtų būti akivaizdu, kad negalima ignoruoti ekonominių ir socialinių problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos žmonės.

Lietuvos ekonominis ir fizinis saugumas labai stipriai priklauso ir nuo Lietuvos piliečių socialinės gerovės. Vertėtų prisiminti kiek žmonių Lietuvoje dar iki krizės gyveno žemiau skurdo ribos ir taps aišku, kad rimti sprendimai dėl savalaikės pagalbos Lietuvos žmonėms yra gyvybiškai būtini!

Galimi sprendimai dėl pagalbos Lietuvos žmonėms

Jau dabar siekiant sumažinti Lietuvos vartotojams ir verslams išaugusią finansinę naštą, reikia:

1) Mažinti PVM maisto produktams ar net jo laikinai atsisakyti;

2) Sumažinti PVM dujoms ir elektrai;

3) Mažinti PVM ir akcizus kurui;

4) Mažinti PVM trąšoms;

4) Skirti vienkartines išmokas socialiai labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

5) Skirti pakankamą dėmesį ir paramą Lietuvos verslams, susiduriantiems su ekonominiais iššūkiais dėl karo Ukrainoje bei ekonominių karų su Baltarusija ir Kinija.

Kaip matome, išskirti du blokai priemonių – vienas palengvintų gyventojų būtį, kitas padėtų verslui. Reikalinga būtent tokia aiški pagalba dviem kryptimis, kuri būtų nuolat stiprinama, atsižvelgiant į nuolat kintančią padėtį.

Ar Lietuva išmaitins savo gyventojus, jei ši Vyriausybė toliau ignoruos krizės rimtumą!?

Jei nebus skubiai pradėti įgyvendinti realios pagalbos žmonėms ir verslui paketai, sekant Lenkijos, Švedijos ir kitų sėkmingai tą darančių ES šalių pavyzdžiais – tai Lietuvos laukia rekordinio didumo ir trukmės ekonominė krizė, kokios dar nematėme nuo nepriklausomybės atgavimo laikų.

Didžioji dalis Lietuvos žmonių susidurs su sunkiai įveikiamais ekonominiais sunkumais ar net atsidurs žemiau skurdo ribos, įsigyti maisto, kuro ar tiesiog apmokėti mėnesines komunalines išlaidas nemažai daliai gyventojų bus sunku.

Pasaulis, kuriame gyvenome iki šiol, dramatiškai pasikeitė. Norint išgyventi ir išlikti dabartinėje ekonominėje realybėje reikalingi greiti ir išmintingi valdžios sprendimai. Jie būtini, kad Lietuva, kurioje yra išvystytas žemės ūkis, galėtų save išmaitinti tiesiogine šio žodžio prasme.

Pavyzdį galime imti iš Šveicarijos, kuri visais laikais remdavo savo žemės ūkio gamintojus, nežiūrint į tai, kad importuoti maisto gaminius iš kitur buvo pigiau. Taip jie išlaikė šią šaką aukštumoje.

Turėti galimybę aprūpinti savo šalies gyventojus savo pagamintais (išaugintais) maisto gaminiais tampa ne tik ekonomiškai svarbu, bet tai yra ir svarbi šalies gynybinės galios dedamoji. Nuo to priklauso visuomenės ir visos valstybės saugumas.

Deja, kol kas Seime liberalkonservatorių dauguma nenori net palaikyti prezidento Gitanos Nausėdos siūlomo pagalbos paketo priemonių priėmimo, o patys vangiai siūlo atskirus siūlymus, kai tuo metu kitos šalys jau priiminėja antrą ar net trečią pagalbos verslui ir žmonėms priemonių paketus.

Kviečiu pabusti ir imtis vieningai spręsti gyvybiškai mums visiems svarbius klausimus. Čia politinių karų būti negali, nes politinių klaidų bei priešpriešos kaina tiesiog per didelė!