Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?

Technologijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, palengvinanti kasdienybę.

Pavyzdžiui, pagrindines namų tvarkytojos funkcijas atlieka skalbimo mašina ar indaplovė, tvarką bei švarą palaikyti padeda robotas, veją kieme pjauna žoliapjovė-robotas, o ligoninėse ar slaugos namuose aptarnaujantį personalą vis dažniau keičia robotai humanoidai.

Technologijos padeda ir lengviau bendrauti – naudojantis išmaniaisiais telefonais galima susisiekti su bet kuriame pasaulio kampelyje esančiais draugais ar artimaisiais ir tai užtrunka vos keletą sekundžių.

Tai tik keleto prietaisų pavyzdžiai, be kurių kasdieninis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau tam, kad pastarieji būtų sukurti, inžinieriai dirba ne vienerius metus.

Čia svarbų vaidmenį atlieka mechatronikos ir robotikos žinovai, kuriuos rengia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakultetas (MF).

Šios srities žinovai taip pat generuoja sumanymus apie išmaniuosius ateities įrenginius ir prietaisus.

Technologijos, keičiančios žmonių darbą

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjo prof. dr. Vytauto Bučinsko, technologijoms vis sparčiau besivystant, žmonės nori naudoti prietaisais, kurie sumažintų rankų darbą.

„Čia į pagalbą atskuba mechatronikos ir robotikos specialistai, kurių pagrindinės skiriamosios savybės – smalsumas, darbštumas, kantrumas ir įžvalgumas.

Šios srities atstovai prisideda prie mašinų ir robotų kūrimo, gebančių organizuoti darbą ir priimti teisingus sprendimus. Žinovams belieka prietaisus prižiūrėti ir tobulinti“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.

V. Bučinskas atkreipia dėmesį, kad studijuojant Mechatronikos ir robotikos studijų programą, besimokantieji ne tik supras mechatroninių sistemų ir robotų programinio valdymo teoriją, išmoks programuoti, bet ir projektuos bei kurs naujus gaminius, gebės atpažinti ir pašalinti problemas šiose sistemose.

„Studijų programos absolventai gebės kurti ir įdiegti mechatroninių sistemų ir robotinių įrenginių gamybines linijas, gebės diegti ir aptarnauti šias sistemas ir robotus, pritaikyti juos socialinėje ar aptarnavimo sferoje, kosmoso inžinerijoje ar karinėje pramonėje“, – pastebi profesorius.

Galimybė įgauti tarptautinės patirties

Mechatronikos ir robotikos žinovų karjeros galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalių darbo rinkoje – itin plačios.

Tarpdisciplinines žinias įgiję žinovai gali dirbti inžinerinės pramonės bei transporto įmonėse ir, pavyzdžiui, projektuoti savavaldžius automobilius.

Taip pat dirbti aukštųjų technologijų įmonėse, kurių gamyba susijusi su kosmoso inžinerija ar karo pramone, lengvosios pramonės ar aptarnavimo sferoje.

„Mokydamiesi visą gyvenimą ir nuolatos gilindami žinias, absolventai turi puikią galimybę – steigti projektavimo ir gamybos įmones, dirbti inžinerinį, konsultacinį darbą arba vystyti privatų verslą“, – pasakoja V. Bučinskas.

Dirbtinio proto taikymas – pirmenybių sąraše

Pasak VILNIUS TECH žinovo, dirbtinis protas (DI) yra ateities technologija, kurios taikymas jau dabar skatina pramonės augimą bei rinkos plėtrą.

Žinovų, išmanančių DI darbo rinkoje stinga, o technologijoms vystantis jų trūkumas tik didės. Būtent dėl šios priežasties, žinovus reikia ruošti dabar, o tam skirta tarpkryptinė inžinerinė studijų programa – Taikomasis dirbtinis protas.

„Studijų programos išskirtinumas suteikia galimybę suvokti DI algoritmų pritaikomumą, ugdo studentų gebėjimą taikyti mašininio mokymo ar vaizdų atpažinimo žinias projektuojant ir kuriant naujus protinius gaminius, priimant pažangius sprendimus ateities gamyboje.

Žinovų, turinčių šiuos įgūdžius reikės ir ateities įmonėse“, – sako profesorius.

Jo teigimu, matematinių algoritmų, kompiuterinio programavimo, jutiklių sąveikos, vaizdų atpažinimo ir duomenų gausos apdorojimo pagalba studentai išmoks pritaikyti DI bei stebėti, kaip jis tiesia kelią į tobulesnį rytojų.

Taip pat įgys nuosekliai integruotų ir su taikomuoju dirbtiniu protu susietų IT, programavimo, projektavimo bei valdymo teorijos ir kitų tarpdalykinių žinių, išmoks planuoti ir vykdyti bandymus, naudodami DI, gebės kurti algoritmus ir parinkti jų taikymui skirtą laboratorinę įrangą.

„Absolventai gebės rasti ir taikyti inžinerines bei technologines žinias, nustatyti, formuluoti ir spręsti inžinerinių tyrimų bei DI taikymo plėtros problemas, parinkti ir taikyti analitinius, modeliavimo ir bandymo būdus, generuoti ateities sumanymus.

DI taikymo sritys – neribotos, tad svarbiausia jomis domėtis“, – apie studijas kalba profesorius.

V. Bučinskas taip pat pabrėžia, kad DI taikymas jau šiandien yra pramonės ir bet kurios naujausias aukštąsias technologijas diegiančios įmonės pirmenybių sąraše, o kvalifikuotų žinovų poreikis apima beveik visas pramonės šakas, valstybines įmones, taip pat ne pelno siekiančias organizacijas.

„Didelė žinovų paklausa ir puikios karjeros galimybės yra tokiose srityse, kaip aukštųjų technologijų pramonė, protinės technologijos ir namų automatika, savaeigis transportas, robotinis žemės ūkis, specializuoti protinės gamybos centrai ir kūrybiniai užsiėmimai, karinės pajėgos, aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų centrai ir pan.

Šios srities žinovų atlyginimai yra vieni didžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse“, – apie karjeros galimybes pasakoja VILNIUS TECH žinovas.