Nedarbas gegužę mažėjo sparčiausiai šiais metais – per mėnesį susitraukė 0,7 proc. punkto ir dabar siekia 8,8 proc. Darbo neturinčių asmenų skaičius sugrįžo į 2020 metų pradžios lygį. Visose šalies savivaldybėse sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius, išskyrus Klaipėdos rajoną.
Birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 154,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai – 10,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 84,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Ilgalaikių bedarbių skaičius taip pat tolygiai mažėja: birželio pradžioje jų buvo registruota beveik trečdaliu (31,2 proc.) mažiau nei metų pradžioje.
„Teigiamą postūmį nedarbo mažėjimui turi išaugusios remiamo užimtumo apimtys. Vien šiais metais Užimtumo tarnybos administruojamose priemonėse, skirtose skatinti ir palengvinti grįžimą į darbo rinką, pradėjo dalyvauti 22,5 tūkst. asmenų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Kiekvieną šių metų mėnesį į šias priemones įsilieja vidutiniškai po 4,5 tūkst. naujų dalyvių. Kas penktas – ilgalaikis bedarbis.Per šių metų penkis mėnesius 8,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų įdarbinti subsidijuojant, 6,7 tūkst. pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programas, 0,6 tūkst. suteikta parama darbo vietoms steigti, 5,7 tūkst. skirta parama judumui, 0,3 tūkst. įdarbinti pagal pameistrystės sutartį.
Daugėjo darbo pasiūlymų
Nedarbo mažėjimui įtakos turi ir darbdavių registruojamų darbo pasiūlymų mastai. Šiais metais laisvų darbo vietų vidutiniškai apie 27 tūkst. kiekvieną mėnesį, t .y. apie 3 tūkst. daugiau nei per mėnesį Užimtumo tarnyboje užsiregistruoja darbo neturinčių asmenų.
Šiemet laisvų darbo vietų daugiausiai pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdantys darbdaviai bei transporto ir saugojimo paslaugas teikiančios įmonės.
Didžiausias darbo paklausos augimas fiksuotas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei elektros, dujų ir garo tiekimo veiklose.
Pasak J Zemblytės, paklausiausi darbo rinkoje išlieka kvalifikuoti darbininkai ir mašinų bei įrenginių operatoriai – jiems skirta daugiausiai darbo pasiūlymų (44,2 proc.). Šioje grupėje daugiausia laisvų darbo vietų registruota tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, plataus profilio statybininkams, autobusų vairuotojams, kelininkams, elektrikams, betonuotojams, siuvėjams.
Kas aštuntas darbo pasiūlymas – paslaugų darbuotojams ir pardavėjams. Paklausiausi šioje grupėje virėjai, pardavėjai, slaugytojo padėjėjai, padavėjai.
Specialistams ir įstaigų tarnautojams šiais metais buvo skirta šeštadalis darbo pasiūlymų. Iš jų daugiausia pardavimo vadybininkams, sandėlininkams, apskaitininkams, administratoriams, socialinio darbuotojo padėjėjams, buhalteriams. Trijų šimtų skaičiaus ribą viršija šiais metais įregistruotų laisvų darbo vietų programuotojams, socialiniams darbuotojams, bendrosios praktikos slaugytojams, logistikos vadybininkams skaičius.
