Lietuvoje prasideda maudymosi laikas

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda maudymosi laikas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d. Ne anksčiau kaip 10 dienų iki maudymosi meto pradžios turi būti atliekami ir reguliariai, kas dvi savaites kartojami maudyklų vandens kokybės tyrimai (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, iki rugsėjo 15 d.).

Savivaldybių institucijos gali koreguoti tiek maudymosi vandens telkiniuose laiko pradžią, tiek pabaigą, atsižvelgdamos į besimaudančiųjų skaičių. Nustačius, kad vanduo neatitinka higieninių reikalavimų, turi būti atliekami papildomi tyrimai.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į visuomenės teikiamus siūlymus, prieš maudymosi metą sudaro prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką. Savivaldybės šią informaciją turi skelbti savo interneto svetainėse ir pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui.

Maudyklų vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą. Sąraše yra 120 maudyklų.

Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė sąrašą papildyti dar viena maudykla, esančia Grigiškėse, Vokės upėje. Taip pat Utenos savivaldybės administracija informavo, kad dėl Utenos tvenkinio maudykloje (Klovinių maudykla, Vestuvių g. 13, Utena) vykdomų Rašės upės hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos darbų bei pažeminto vandens lygio nebus atliekama maudyklos vandens kokybės stebėsena.

Paplūdimių lankytojų saugą, paplūdimių sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi, paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisyklių laikymąsi ir paplūdimių priežiūrą turi užtikrinti institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą.

Be to, yra numatyta atlikti paplūdimių smėlio parazitologinius tyrimus, melsvadumblių tyrimus intensyvaus vandens žydėjimo metu; numatyta ir tai, kokios priemonės turi būti taikomos viršijus leidžiamas taršos normas. Prieš maudymosi sezoną savivaldybės sudarė ir pateikė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui numatomų vykdyti maudyklų vandens tyrimų kalendorinį grafiką.

Kai kurios savivaldybės yra numačiusios stebėti ir vandens kokybę vietos gyventojų pamėgtose rekreacijai skirtose zonose − poilsiavietėse.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų.

Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas vandens kokybės tyrimams atlikti turi būti paimtas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Dėl poilsiautojų sveikatai keliamų grėsmių malsvabakterėms intensyviai dauginantis ir žydint, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, reikia imtis tam tikrų saugumo priemonių. Melsvabakterių kiekiui esant didesniam nei 20 000 ląstelių/ml – informuoti visuomenę ir rekomenduoti nesimaudyti, o melsvabakterių kiekiui esant didesniamį nei 100 000 ląstelių/ml – uždrausti maudytis.

Saugumo priemones reikia taikyti dvi savaites pasibaigus melsvabakterių žydėjimui, kadangi melsvabakterėms degraduojant, jų produkuojamos toksinės medžiagos (cianotoksinai) patenka į vandenį ir kelia grėsmę saugumui maudantis.

Prieš maudymosi sezoną yra gauti vandens kokybės tyrimų rezultatai iš 78 maudyklų (65 proc. maudyklų, įtrauktų į stebimų maudyklų sąrašą). Elektrėnų marių maudykloje gegužės 27 d. buvo nustatytas daugiau negu 2 kartus didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Birželio 23 d. Biržų Širvenos ežero Cenrtrinėje maudykloje nustatytas 1,8 karto didesnis žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml. Apie 45 proc. maudyklų vandens kokybę Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kol kas duomenų dar negavo.