Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atliekamas žmogaus veiklos paveiktose upėse įrengtų pilotinių renatūralizavimo priemonių veiksmingumo vertinimas. Juo siekiama nustatyti renatūralizavimo priemonių poveikį žmogaus pakeistos vagos morfologijos atsistatymui, biotos atsikūrimui upėje ir upės vandens fizikiniams-cheminiams rodikliams.
Tyrimai vykdomi Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upėse, kuriose natūralios vagos vykdant sausinamosios melioracijos darbus buvo pakeistos į tiesius, stačiakampio ar trapecijos formos griovius, pažeidžiant natūralią nusistovėjusią gamtinę aplinką. Siekdama paspartinti žmogaus veiklos paveiktų upių atsikūrimą, jų ekologinės būklės gerėjimą, Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. įgyvendino projektą, kurio metu šių upių reguliuotuose ruožuose buvo įrengtos priemonės, keičiančios tėkmės greitį, srovių cirkuliaciją ir tuo pačiu skatinančios spartesnį vagos morfologijos atsikūrimą, didesnę buveinių įvairovę, palankesnes biotos veiksmingumo sąlygas.
Renatūralizavimo priemonių veiksmingumo tyrimai buvo atliekami Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių ruožuose su įdiegtomis priemonėmis ir upių ruožuose be įdiegtų priemonių. Taikant palyginimo būdą buvo vertinamas įdiegtų priemonių veiksmingumas upės ekologinės būklės pokyčiams pagal abiotinių ir biotinių komponentų rodiklius.
Upių vandens fizikiniai-cheminiai rodikliai renatūralizuotose ir nerenatūralizuotose atkarpose buvo labai panašūs ir pagal juos vertinti priemonių veiksmingumą kol kas yra sudėtinga. Pagal pirmųjų metų vandens tyrimų duomenis sudėtinga vertinti ir metų laikų vandens kokybės kaitą, nes ji tiriamose upėse kito įvairiai ir įžvelgti dėsningumus sudėtinga.
Upės hidromorfologinio indekso vertės rodo, kad prieš ketverius metus vagose įdiegtos priemonės turi teigiamą poveikį upių renatūralizacijos procesams, ekologinės būklės gerėjimui. Upių atkarpų hidromorfologija be įdiegtų renatūralizavimo priemonių yra prastesnės nei geros ekologinės būklės, o atkarpos su įdiegtomis priemonėmis atitinka gerą ekologinę būklę. Tikėtina, kad pagal hidromorfologinius rodiklius Vašuokos ir Viešintos upių renatūralizuoti ruožai per keletą artimiausių metų gali pasiekti labai gerą ekologinę būklę, tuo tarpu Vyžuonoje šie procesai lėtesni, tačiau vis tiek tikėtina, kad jos labai gera ekologinė būklė taip pat bus pasiekta.
Biologinė įvairovė ir gausa reguliuotose upėse nėra gausi. Makrobestuburių indekso reikšmių pokytis tarp renatūralizuotų ir nerenatūralizuotų upių ruožų vis dar nėra žymus. Tai rodo, kad upėse įdiegtos priemonės dar nepadarė didesnio poveikio. Tuo tarpu žuvų indekso verčių svyravimų amplitudė žymiai platesnė ir esami skirtumai leidžia daryti prielaidas, kad atlikti renatūralizavimo darbai jau daro teigiamą poveikį Vašuokos ir Vyžuonos upių žuvų bendrijoms.
Makrofitų tyrimai parodė, kad renatūralizacijos priemonės teigiamai veikia jų rūšinę sudėtį bei paplitimą ir nulemia geresnes ekologines sąlygas renatūralizuojamuose upių ruožuose lyginant su nerenatūralizuotais upių ruožais.
Žmogaus veiklos paveiktose upėse įrengtų renatūralizavimo priemonių veiksmingumo vertinimą Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlieka VŠĮ „Ephitas”. Galutines išvadas ir vertinimus dėl renatūralizavimo priemonių veiksmingumo ir poveikio vandens telkinių būklei bus galima daryti tik turint visus ilgalaikius ir baigtinius šio tyrimo duomenis po dvejų metų. Pirmąją tyrimų ataskaitą galima rasti čia: http://inx.lv/ElhO.
