Kylančios kainos keičia elektros vartojimo įpročius

Kylančios elektros kainos keičia Lietuvos gyventojų elektros vartojimo namuose įpročius – kone 7 iš 10-ties pradėjo gerokai labiau taupyti elektrą arba stengiasi tą daryti, atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Susidūrę su smarkiai išaugusiomis elektros energijos kainomis, pusė (51 proc.) šalies gyventojų pradėjo stengtis elektrą taupyti, dar 16 proc. ėmė taupyti elektrą gerokai labiau. 19 proc. apklausos dalyvių savo elektros vartojimo įpročių kol kas nepakeitė, bet planuoja pradėti taupyti.

Pasak apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovės Neringos Petrauskienės, elektros taupymas Lietuvos gyventojams buvo būdingas ir iki šiol, ankstesnės visuomenės apklausos rodydavo, kad ją taupo didžioji dauguma žmonių.

„Kas turbūt pasikeitė labiausiai, tai taupymo motyvai. Jei anksčiau būdavo svarbi ir kaina, ir aplinkosauginis aspektas, tai šiuo metu esminis motyvas mažinti elektros vartojimą yra kaina. Nesame išimtis – kitos šalys irgi ieško būdų, kaip sutaupyti, pavyzdžiui, Italijos viešuosiuose pastatuose nuo birželio bus leidžiama nustatyti ne žemesnę nei 27 laipsnių oro kondicionierių temperatūrą“, – sako N. Petrauskienė.

Lietuvoje šiuo metu labiau taupyti dažniau stengiasi vyresni nei 46 metų, aukštesnio išsimokslinimo ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai.

Apklausa atskleidė ir tai, kad 14 proc. gyventojų, net ir kylant kainoms, netaupo elektros, ir to daryti neplanuoja ateityje. Dažniausiai tai – jaunesni nei 45 metų apklaustieji, taip pat moksleiviai bei studentai.

Elektros taupymo klausimais itin išsiskyrė pačių jauniausių ir vyriausių apklausos dalyvių nuomonės. Tarp 18-25 m. amžiaus tokių, kurie ėmėsi gerokai labiau taupyti arba stengėsi labiau taupyti, yra 49,6 proc., tarp 56 m. ir vyresnių šis rodiklis siekia 75,8 proc. Jauniausi taip pat neplanuoja pradėti taupyti (24,8 proc.), kai tarp vyriausių neplanuojančių taupyti yra tik 8,9 proc.

„Į vyriausių gyventojų amžiaus grupę patenka ir pensininkai, tad natūralu, jog jie skaudžiai pajuto kylančias kainas ir ėmė veržtis diržus. Tuo tarpu jaunesni žmonės gali nebūti linkę taupyti dėl dviejų priežasčių. Pirma – jei jie gyvena nesavarankiškai, su tėvais, tiesiogiai nesusiduria su kylančiomis kainomis ir nepatiria su tuo susijusių tiesioginių išlaidų, antra – jei gauna didesnes pajamas ir neskaičiuoja kiekvieno euro“, – svarsto „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad poreikio taupyti gali nepajusti ir tie žmonės, kurie patys yra gaminantys elektros vartotojai, turintys individualias saulės elektrines ar nutolusio saulės parko dalį.

Kita visuomenės dalis – jau pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ir mokantys fiksuotą kainą, kuri nesikeičia, kitaip nei susieta su kaina elektros energijos biržoje.

„Elektros kaina biržoje svyruoja nuolat ir lemia pokyčius sąskaitose tiems gyventojams, kurie pasirinko su birža susietus elektros planus: jai nukritus už elektrą mokame mažiau, pakilus – daugiau.

Tuo tarpu fiksuotos kainos planus pasirinkusių vartotojų išlaidoms toks kainų šokinėjimas nedaro įtakos, nes jie už sunaudotą elektros energiją moka su tiekėju sutartą, nekintančią kainą“, – aiškina ji.

Gyventojus taupyti skatina ir Europos Komisija – ji ir Tarptautinė energetikos agentūra balandžio mėn. pabaigoje Europos gyventojams parengė kelių veiksmų planą, kuris padėtų sumažinti energijos išteklių vartojimą, o tuo pačiu ir sąskaitas už energetinius išteklius, Europos priklausomybę nuo Ukrainoje karą pradėjusios Rusijos iškastinio kuro, išreikšti solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

Plane siūloma ne tik mažiau naudotis nuosavais automobiliais, daugiau – viešuoju transportu, dviračiais ar vaikščioti pėsčiomis, bet ir peržiūrėti šildymo katilų nustatymus bei vasarą mažinti patalpų vėsinimą, o žiemą – šildymą.

Teigiama, kad šaltuoju metų laiku šildymą namuose sumažinus vos 1°C, būtų sutaupyta apie 7 proc. šildymui sunaudojamos energijos, o nustačius 1°C šiltesnį oro kondicionieriaus režimą, sunaudojamos elektros energijos kiekis sumažėtų beveik 10 proc., kartu sumažėtų ir gyventojų išlaidos.

Ekonomiškas oro temperatūros reguliavimas yra svarbus ne tik individualiuose namuose ar butuose, bet ir viešuosiuose pastatuose, tad įmonės, ugdymo įstaigos, prekybos bei paslaugų teikimo vietos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę taikyti šią elektros energijos taupymo priemonę.