Būsto nuomos kaina didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuo metų pradžios staigiai šovė į viršų. Stebimas milžiniškas pasiūlos ir paklausos disbalansas, o būsto savininkai gali tikėtis, kad nuomininkų neišgąsdins net milžiniška kaina.
Ir nors kainos keičiasi nuomotojų naudai, bet nuomos verslas ir toliau siejamas su rizika, kurią prisiima būsto savininkas. Nuo nelaimių niekas neapsaugotas: iš trūkusių vamzdžių išbėgęs vanduo gali sugadinti grindis, šuo gali sugraužti duris, jau nekalbant apie tokias skaudžias nelaimes, kaip gaisras.
„Tokie atsitikimai gali gerokai sumažinti būsto vertę, lemti dideles išlaidas remontui ir tapti nesutarimų su nuomininku šaltiniu. Tiesa, būstų savininkai sąmoningėja. Nuomojamų namų ir butų, kurie nėra apdrausti, lieka vis mažiau“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Ką reikia aptarti su nuomininkais
Bendrovės „Oberhaus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada tikina, jog siekiant apsisaugoti nuo galimų konfliktų nuomos sutartyje būtina aptarti tam tikrus klausimus.
„Pagal nutylėjimą nuomininkas bute esančio turto nesaugo taip, kaip jį saugotų šeimininkas. Nedrausminant ir nepasakant, kas negalima, nuomininko supratimu gali būti galima viskas“, – sako M. Čiulada.
Nors kai kurie gyventojai į nuomojamus visiškai įrengtus namus gali atsikraustyti su vos vienu lagaminu, kur kas dažnesni atvejai, kuomet jie įsikelia kartu su savo užgyventu turtu. Dažnai to turto sąraše būna ir dviratis ar elektrinis paspirtukas, kuris ramsto sienas bei ilgainiui gali palikti žymes, į kurias dėmesį atkreips kitas nuomininkas. Arba teks investuoti į sienos perdažymą.
Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, būsto nuomos sutartyse paprastai numatyta, kad nuomininkas į namus negali atsivežti augintinio, nebent bus gavęs nuomotojo raštišką sutikimą. Nors jeigu sutartyje gyvūnai nėra aptariami, nuomininkas juos atsivežti gali, o tai kelia tam tikrą grėsmę būstui: dėl subraižytų grindų, išteptų baldų ir sienų, kvapų ar netgi apgraužto namų turto.
„Reikėtų sutarti ir dėl rūkymo patalpose, ir dėl patalpų valymo – tarkime, bent kartą per mėnesį. O jeigu keičiantis nuomininkui akivaizdu, kad reikalingas valymas, šeimininkas turi teisę iš užstato išskaičiuoti vieną-kitą šimtą eurų už profesionalias valymo paslaugas, jeigu tai yra aptarta sutartyje“, – aiškina M. Čiulada.
Draudimas: svarbus tik nuomotojui ar ir nuomininkui?
„Nuomininkas, vertindamas būstą, dažniausiai žiūri tik į kainos aspektą. Jam kuo pigiau, tuo geriau. Iš dešimties gal tik vienas pasidomi, ar butas apdraustas. Bet namų savininkui draudimas yra labai įprasta būsto vertės apsaugojimo priemonė“, – sako M. Čiulada.
Visgi jis susidūrė ir su atvejais kuomet nuomininkai nori apsidrausti tam tikrą jiems priklausantį būsto inventorių. Tačiau tai – nedažni atvejai, labiau būdingi užsieniečiams, kurie apskritai labiau linkę apsidrausti. „Kalbant apie civilinės atsakomybės draudimą – nuo užliejimų ir kitų nelaimių – būstų savininkai paprastai yra sąmoningi ir jiems nekyla minčių, kad to nereikia ir taip galima sutaupyti kelias dešimtis eurų“, – sako biuro vadovas.
A. Žiukelio teigimu, sudarant būsto draudimo sutartį yra apdraudžiamas tik savininkui priklausantis turtas – pats būstas, jame esantys baldai, buitinė technika, darbo įrankiai, sporto ir poilsio įranga ir panašiai. „Tokios draudimo sutartys neapima nuomininko turto, todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, būsto savininkas žalos atlyginimu su nuomininku dalintis neturėtų – žala atlyginama tik už savininko turtą“, – sako jis.
Kita vertus, draudimo teikiamą turto saugumą pradeda vertinti ir nuomininkai – vis dažniau sudaromos sutartys ir jų kilnojamojo turto apsaugai, kurios neapima nuomotojui priklausančio nekilnojamo ir kilnojamo turto.
Bendrovė nurodo, kad nekilnojamojo turto su nuomos rizika draudimo sutarčių sudaroma maždaug tris kartus daugiau, nei kilnojamojo turto su nuomos rizika draudimo sutarčių, tačiau detalizuoti, ar kilnojamąjį turtą draudžia būsto savininkai, ar nuomininkai, neįmanoma.
