Šiltuoju metų laiku VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ kviečia šalies bei užsienio turistus mėgautis smagiu poilsiu keliaujant siauruku. Be šventinių ir pramoginių kelionių nuo gegužės mėnesio Siaurukas pradeda keliones reguliariaisiais maršrutais iš Anykščių traukinių stoties į Rubikius bei Troškūnus.
„Kaip ir kasmet gegužės – spalio mėnesiais visiems Lietuvos gyventojams bei turistams iš užsienio vėl bus galima mėgautis Siaurojo geležinkelio reguliariais reisais. Šiais metais iš Anykščių geležinkelio stoties siaurukas riedės dviejomis kryptimis – tradiciškai iki Rubikių ežero, bei nauja kryptimi – link Troškūnų. Be to bus galima užsisakyti kelionę traukinuku suderintu laiku specialiai tik Jums“, – sako VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius dr. Darius Liutikas.
Reguliarus reisas Anykščiai – Rubikiai – Anykščiai kursuos nuo gegužės 7 d. iki spalio mėnesio pabaigos. Šiuo maršrutu kiekvieną savaitgalį bus vykstama prie Rubikių ežero.
„Atvykę prie Rubikių ežero keleiviai turės galimybę kelias valandas pasimėgauti poilsiu gamtoje, kur jų lauks balto smėlio paplūdimys, pasiplaukiojimas valtimis, plaustu ar vandens dviračiais bei maitinimas „Žuvienės pašiūrėje“.
Pasak įstaigos Kelionių organizavimo ir projektų valdymo skyriaus vadovės Rasos Povilavičienės nuo birželio 4 d. kelionės iš Anykščių į Troškūnus vyks kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį.
„Tai pažintinė kelionė po vieną mažiausių Lietuvos miestų, kurios metu susipažįstama su Troškūnų Siaurojo geležinkelio stotimi ir žygiuojama iki unikalios Švč. Trejybės bažnyčios ir buvusio bernardinų ansamblio vienuolyno komplekso“, – sako R. Povilavičienė.
Jaunutė EIM viceministrė entuziastingai siūlo liautis licencijuoti gidų darbą, palikti tai savireguliacijai. Aiškina tuo, kad gido darbas – ne chirurgo darbas, ŽALOS NEPADARYS… ???
Gal 15 m. po Nepriklausomybės atkūrimo girdėdavome iš užsienio su turistų grupėmis atsivežtų arba vietinių ,,gidų” pasakas apie Lietuvą, Vilnių… Eini šalia jų ir girdi, ko negirdėjęs… Jų pastangomis pradėjau blaivėti. Kol to savo ausimis neišgirdau, maniau, jog dabar jau kiti žmonės, kita karta, kad ,,rebiata gyvens družno”, okupacijos nesikartos… Deja, daugybė grupių per dieną girdėdavo ,,gidų” pasakas apie tai, kam priklauso Vilnius, Lietuva… Esame iš 4 pusių įrėminti apetitu teritorijoms nesiskundžiančių kaimynų, pasakojančių Europos ir mūsų istoriją pagal savo ,,teisėtus” interesus.