Gegužės 3 d., Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Romo Kalantos ir kitų pasipriešinančiųjų valdžiai atminimui bus atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“, kuri veiks iki gegužės 29 d.
Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kaip Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta.
Paroda, kurią rengia VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras, pasakoja apie opozicinių judėjimų veiklą ir turėtas priemones kovoje už laisvę, parodo jų įsitikinimą, kad komunistų valdžia neamžina.
„Vienas iš svarbiausių dalykų ginant žmogaus teisių judėjimą buvo žinių apie sovietų politinių kalinių suėmimus ir kovą už laisvę teikimas tiek vietos gyventojams, tiek Vakarų visuomenei, pasitelkiant nepriklausomus leidinius, laikraščius, dokumentus, įvairių rūšių atributiką, nuotraukas ir juostinius įrašus“, – sako Andrejaus Sacharovo centro direktorius prof. Robertas van Vorenas (Robert van Voren), kuris sovietiniais laikais vakariečiams pats gabeno tokią nepriklausomą spaudą iš Rusijos disidentų.
Todėl paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ suteikia galimybę visuomenei susipažinti su savilaidos (rusiškai „samizdat“) egzemplioriais ir pamatyti iki tol neregėtus nepriklausomos sovietmečio spaudos būdus.
Lankytojai taip pat galės išvysti opozicinius Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos (nuo 1992 m. Čekijos ir Slovakijos) bei Ukrainos simbolius.
Dalį parodoje eksponuojamos medžiagos surinko Petras Vaitiekūnas (g. 1953 m.) – Lietuvos fizikas, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, vienas iš Kovo 11-osios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje Petras Vaitiekūnas organizavo šimtų nepriklausomų leidinių spausdinimą iš visos SSRS, net iš Pietų Sachalino.
Vėliau jis buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, kai 2013–2014 metais vyko Maidano protestai.
„Šiemet minime Romo Kalantos mirties (1972 m. gegužės 15 d.) penkiasdešimtį.
Prieš Romą jau buvo savo gyvybes aukojusių jaunuolių – 1968 m. Prahoje protestuodamas prieš sovietų invaziją susidegino studentas Janas Palačas (Jan Palach), 1969 m. įkvėptas jo pavyzdžio ir taip pat protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją Latvijoje susideginti bandė Elijas Ripsas (Eliyahu Rips), visgi jis liko gyvas, buvo įkalintas.
Parodoje visiems jiems atminti bus speciali skiltis, be to, jų pasipreišinimą aptarsime ir kasmetinėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje, kuri šiemet gegužės 13–14 dienomis vyks Kaune ir joje apsilankys pats Eliją Ripsą“, – sako prof. Robertas van Vorenas.
Kaip teigia parodos rengėjai, naujausia istorija rodo, kad kova už laisvę nesibaigė, todėl parodoje bus ir autentiškų eksponatų iš protestų, prieš devynerius metus vykusių Maidano aikštėje, Kijeve.
Lankytojai taip pat galės apžiūrėti dalį įrangos, kuri buvo naudojama nepriklausomiems leidiniams Čekoslovakijoje ir Vengrijoje gaminti, tarp jų ir rašomąją mašinėlę, panašią į tą, kurią naudojo rašytojas disidentas, vėliau Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas.
Bus ir dalis, skirta Lenkijoje veikusiai laisvajai profesinei sąjunga „Solidarność“, kuri kėlė grėsmę komunistų partijos viešpatavimui.
Parodoje eksponuojami artefaktai, atvežti iš Libri Prohibiti bibliotekos Prahoje, taip pat Europos solidarumo centro Gdanske ir Brėmeno universiteto archyvų.
