II Europos vyrų krepšinio čempionate žaidė aštuonių šalių rinktinės, paskirstytos į du pogrupius. Viename – Italija, Estija, Lietuva ir Egiptas, kitame – Latvija, Lenkija, Prancūzija ir Čekoslovakija.
Pirmąsias vietas užėmusios komandos žaidė su antrąją vietą kitame pogrupyje užėmusia komanda (pusfinaliai). Pusfinalių nugalėtojai kovojo dėl Europos čempiono vardo, o pralaimėjusios komandos – dėl trečiosios vietos.
Į nugalėtojus pretendavo Latvija, Italija ir Estija. Lietuvos krepšininkai buvo laikomi vienais silpniausių. Apie juos Rygoje niekas neužsiminė nė puse žodžio.
Lietuvos krepšininkai išvyko į Europos čempionatą tyliai. Rinktinę palydėjo vos keli žmonės. Čempionatas vyko salėje, įrengtoje buvusios gamyklos patalpose, kuriose tilpo 3,6 tūkst. žmonių.
Lietuvos krepšininkai pradėjo rungtynėmis su stipria Italijos rinktine. Jie laimėjo pirmąjį kėlinį 15:9, o rungtynes – 22:20!
Paskui Lietuvos krepšininkai nugalėjo Estiją rezultatu 20:15, Egiptą – 21:7, Lenkiją – 32:25, o finale vėl susirungė su Italijos rinktine.
Paskutinę žaidimo minutę Lietuva pirmavo 24:23. Lietuvos krepšininkai buvo nubausti technine pražanga. Teisėjas leido italams mesti 3 baudas, tačiau kamuolys tris kartus skriejo pro šalį. Taip Lietuva tapo Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtoja!
Geriausiu čempionato žaidėju pripažintas Talzūnas, kuris per penkerias rungtynes pelnė 67 taškus. Į simbolinę Europos rinktinę įtraukti Talzūnas ir Kriaučiūnas.
1937 metais Lietuva tapo krepšinio šalimi. Pergalė Rygoje sukėlė nepaprastą džiaugsmą. Ji nuaidėjo visoje Europoje ir atnešė didžiulę šlovę Lietuvai.
Pasibaigus čempionatui, geriausias jo žaidėjas Talzūnas laiške į Čikagą Savickui rašė: „Stipriomis komandomis buvo laikomi italai, estai, prancūzai ir lenkai.
Mus paskyrė į septintą vietą. Niekas nemanė, kad Feliksas Kriaučiūnas ir aš esame geri žaidėjai. Visi manė, kad geras žaidėjas turi būti didelis vyras, kuris pakelia ranką ir įdeda kamuolį į krepšį. Jie neturėjo supratimo ir net neįsivaizdavo, koks yra geras žaidėjas.“
Konstantinas Savickas labai džiaugėsi šiais Lietuvos krepšinio laimėjimais. 1938 m. jis vėl lankėsi Lietuvoje, kur drauge su Kūno kultūros rūmų direktoriumi rengė Lietuvos krepšinio komandą III Europos krepšinio pirmenybėms.
Jam talkino tais pačiais metais Lietuvon sugrįžęs P. Lubinas, kuris, įsidarbinęs Kauno policijos mokykloje sporto instruktoriumi, žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje (Lietuvos I tautinėje olimpiadoje Kaune 1938 m. jo vadovaujama JAV lietuvių krepšinio komanda laimėjo pirmąją vietą).
Po Tautinės olimpiados Kaune Lietuvoje pasiliko dar amerikiečiai V. Budriūnas ir M. Ruzgys.
(Bus daugiau)
Smagu, kad gerb. Sigitas Birgelis, be kitos pažangios veiklos, rašo ir apie Lietuvos krepšinio patriarchą, kilusį iš Punsko (dab. Lenkija), Konstantiną Savicką, apie Lietuvos moterų, vyrų krepšinio komandas, amerikiečių lietuvių indėlį, tampant mums Europos krepšinio čempionais. Tėvas, prisimenu, vis irgi minėjo Talzūną, Kriaučiūną, Lubiną. O Lubinas, atgavus Nepriklausomybę, buvo atvykęs į Kauną, mėtė į krepšį Kauno (vis pataikydavo!), džiaugėsi atgimstančia Lietuva.
Pagarba, gerb. Sigitai, kad tebeesate nenuilstama lietuvių kultūrinio gyvenimo dalimi tiek Lenkijoje, tiek ir čia, Lietuvoje.