Kraštovaizdžio architektas – gamtos ir gyvenamųjų erdvių menininkas

Kaip suderinti urbanistiką ir gamtos mokslus? Kaip patenkinti potraukį architektūrai, menui ir norą kurti darnią aplinką?

Kaip prisidėti prie to, kad miestų ir miestelių gyventojus suptų ekologiška aplinka, būtų taupiai naudojami gamtos ištekliai, galiausiai – kad miestų erdvės būtų malonesnės gyventi?

Būtent tokių sprendimų mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) Kraštovaizdžio architektūros (KA) studijų programos studentai.

Būsimiesiems mokslo metams renkama dar tik antroji šių studijų grupė.

Programos vadovas, AF Urbanistikos katedros prof. dr. Gintaras Stauskis pabrėžia, kad tai gerai žinoma ir svarbi profesija, naujai atgimstanti Lietuvoje, apjungianti keletą dalykų, iš kurių svarbiausieji yra – gamtos mokslai, meninė kūryba ir techninės žinios.

„Šių dviejų dalykų lydinys kartu su gebėjimu sukurtus sprendimus įgyvendinti yra kraštovaizdžio architektūros pagrindas“, – pastebi prof. G. Stauskis, kuris taip pat yra ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas.

Per 3 studijų metus būsimieji kraštovaizdžio architektūros bakalaurai greta kūrybos ir gamtos sistemų veikimo gebėjimų taip pat įgis miesto atvirųjų erdvių, parkų ir skverų, infrastruktūros vietų tvarkymo žinių, išmoks vertingų kultūros vietovių atnaujinimo ypatumų, įvaldys tvarų statybos medžiagų naudojimą.

Tačiau svarbiausia – suvoks ir galės įtakoti, kad miesto ir kaimo aplinkoje gamta kuo geriau veiktų kaip natūrali sistema.

„Universitete jau daug metų veikia Architektūros studijų programa. Studentai gilinasi į meno dalykus, mokosi piešimo, kompozicijos.

Bet jie nestudijuoja ekosistemų, gamtos mokslų. Vien gražaus dizaino nepakanka siekiant norimo kraštovaizdžio rezultato“, – pabrėžia KA studijų programos vadovas.

Išmokstama planuoti dešimtmečiais

Kaip per trejus bakalauro studijų metus tampama kraštovaizdžio architektūros žinovu, kuris jau galės imtis privačių užsakymų arba prisidėti prie tokių projektų kaip parkų ir skverų, kultūros paveldo erdvių formavimas miestuose?

Pirmiausia studentai mokosi pajusti supančią erdvę, kurią formuoja pastatai, medžiai, reljefas. Erdvės suvokimas yra būdingas kiekvienam žmogui, pagal tai pajuntame ir įsimename mus supančią aplinką.

Taip pat mokosi kaip tvarkyti saugomas teritorijas ir planuoti jų raidą ateityje.

„Sužino, kaip galima sutvarkyti gyvenamąją aplinką miestelyje, kuriame viskas artimai susiję: miškas, upė, gyvenamieji pastatai, o šalia vystoma žemės ūkio veikla“, – vardija prof. G. Stauskis.

Tolesnėse studijose gilinamasi į kultūrinio kraštovaizdžio klausimus: kaip žmogaus veikla, kultūrinis paveldas įtraukiami ir pritaikomi prie šių dienų gyvenamosios aplinkos.

Prof. G. Stauskis atkreipia dėmesį, kad būsimasis kraštovaizdžio architektas privalo išmokti planuoti kraštovaizdžio ateitį dešimtmečiams į priekį.

Jis pateikia pavyzdį: įgyvendinus pastato architektūrinį sumanymą iš karto gaunamas norimas rezultatas, kuris buvo numatytas projekte.

Tuo tarpu kraštovaizdžio architektūros tikrasis rezultatas išryškėja tik po kelių dešimtmečių nuo to laiko, kai ji įrengiama ir pradeda veikti.

„Projekto autoriai turi gebėti numatyti, kiek metų jis vystysis, kaip jį reikia prižiūrėti, kaip jis gali keistis kol bus pasiektas norimas rezultatas“, – akcentuoja KA programos vadovas.

Kartais net sunku suvokti, kokią įtaką miesto viešosioms erdvėms ar apskirtai miesto gyvenimui turi supratimas apie galimybę urbanizuotoje erdvėje panaudoti vis dar išlikusias gamtos sistemas. Pavyzdžiui, lietaus vandenį.

Nors lietaus vandens yra pakankamai daug, Vilniuje visą kritulių vandenį išleidžiame į lietaus kanalizaciją. Po to, prof. G. Stauskio žodžiais, atsukame UAB „Vilniaus vandenys“ čiaupus, kad palaistytume medžius ir gėlynus.

„Europos universitetuose kraštovaizdžio žinovai jau seniai to mokosi – kaip panaudoti miestuose išlikusias gamtos sistemas.

Mes dar tik pradedame VILNIUS TECH pirmakursiams išaiškinti tokias „primirštas tiesas“, kad lietaus vandenį galima panaudoti medžių ir gėlynų laistymui ir kartu iš to sukurti meniškus sprendimus“, – pabrėžia prof. G. Stauskis.

Ne vien pasivaikščiojimas botanikos sode

Jis neslepia, kad mokslai yra daugiau nei lengvas pasivaikščiojimas po botanikos sodą, nors mokymosi proceso metu laukia paskaitos ir praktiniai užsiėmimai botanikos sode, išvykos į nacionalinius, regioninius parkus, dvarų sodybas.

Studijų metu teks išmokti naudotis ir tradicinėmis projektavimo priemonėmis, kaip braižymo lenta, išmokti formuoti kartono ir popieriaus maketus.

Reikės įvaldyti ir kompiuterizuoto projektavimo įrankius, pavyzdžiui, CAD (kompiuterizuoto projektavimo) ir GIS (geografinių duomenų sistemų) naudojimu studentai susipažįsta jau pirmame kurse.

Po bakalauro studijų būsimieji kraštovaizdžio architektai galės dirbti kraštovaizdžio architekto pagalbininkais, o norėdami imtis svarbių projektų savarankiškai turės gilinti žinias ir įgūdžius magistrantūros studijų programoje.

Panašiai kaip ir gydytojai, kurių po teorinių studijų universitete laukia rezidentūros studijos. Arba kaip pastatų architektai: baigusieji šias bakalauro studijas taip pat iš pradžių gali imtis tik mažos apimties darbų kaip žinovo pagalbininkai.

„Tapti kvalifikuotu žinovu yra ilgesnis procesas“, – paaiškina prof. G. Stauskis.

VILNIUS TECH įsibėgėjančios KA bakalauro studijos trunka 3 metus. Po jų bakalaurams bus siūloma dvejų metų magistrantūros studijos.

Būsimajam studijų ciklui, kuris prasidės 2022 m. rudenį į KA studijų programą žadama priimti apie 10 studentų.

Prof. G. Stauskis atkreipia dėmesį, kad galimybės studijuoti siekia ne vien mokyklų abiturientai, bet ir kolegijų studentai, kurie jau yra studijavę, pavyzdžiui, želdinių dizainą.

VILNIUS TECH studijuoja ir viena verslininkė, jau turinti savo gėlininkystės ūkį.

„Ji sakė, kad norisi įgauti tam tikrą žinių stuburą – todėl įstojo ir mokosi“, – atkreipia dėmesį programos vadovas ir tikisi, kad ateityje tokių jau turinčių gamtos mokslų, apželdinimo, geografijos, miškininkystės ir panašių studijų patirties studentų šioje VILNIUS TECH studijų programoje bus tik daugiau.

Kraštovaizdžio architektūros studijos naujai atgimė Lietuvoje, tai labai perspektyvi VILNIUS TECH studijų programa.

Kraštovaizdžio architektų poreikis auga, nes tiek ES šalių vyriausybėms, tiek ir jaunajai kartai vis labiau rūpi klimato kaitos mažinimas, ekologija, ir su tuo glaudžiai susiję sprendimai: žalioji energetika, žiedinė ekonomika bei gyvenimas darnioje aplinkoje.

Daugiau apie ateities studijas VILNIUS TECH galima rasti čia.